žargònas (pranc. jargon), šnekamosios kalbos socialinė atmaina, vartojama nedidelės visuomenės grupės (tam tikros profesijos, amžiaus, socialinio sluoksnio žmonių). Žargonas greitai kinta, nes jo elementų vartosena yra pagrįsta naujumu, neįprastumu.
Lietuvių kalbos žargonas
Lietuvių kalboje žargonai nėra ryškiai susiformavę. Žargono elementų yra mokinių, studentų, kai kurių visuomenės sluoksnių (vagių, kalinių, alkoholikų, narkomanų) šnekoje. Bendrinės kalbos žodžiams dažniausiai suteikiamos naujos, neįprastos perkeltinės reikšmės, pvz., supakúoti ‘suimti, areštuoti’, dreifúoti ‘bijoti’, šãkės ‘galas; blogai’, arba įprastiniai žodžiai pakeičiami ypatingais skoliniais, pvz., fùginti ‘bėgti’, chèbra ‘grupė, kompanija’, bachras ‘vaikinas’. Kartais žodžiai savitai perdirbami, pvz., dėstytùvas ‘dėstytojas’, bčas ‘bičiulis’, auklýba ‘auklėtoja; klasės vadovė’. Būdingi ir specifiniai frazeologizmai, pvz., mušti klizmą ‘spardyti kamuolį’, jam viskas dzin ‘jam niekas nerūpi’.
2352
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.