Žemaičių alka

Žemačių alkà, Žemačių akas, vienintelė Lietuvoje atkurta pagoniška šventvietė su paleoastronomine observatorija. Yra Šventojoje, ant kopos.

Alkoje įrengta 12 ąžuolinių skulptūrinių stulpų (architektas Saulius Manomaitis, 2003 už šį projektą apdovanotas J. A. Zavišos fondo prizu; skulptorius Virgilijus Vaičiūnas). Jie skirti baltų dievams ir deivėms Perkūnui, Patrimpui, Patului, Aušrinei, Žemynai, Austėjai, Ladai (meilės ir grožio deivei), Ondeniui (vandenų dievui), Velniui (pelkių, požemio dievui), Mėnuliui (augalijos augimo skatinimo ir nakties šviesos dievui), Saulei (Mėnulio žmonai), dvyliktas stulpas vadinamas Patrimpo sostu (pagonių sakykla; prie jo atsistojus sakomos kalbos). Skulptūros sukurtos pagal Šventosios gyvenviečių archeologinių ekspedicijų (vadovė R. Rimantienė) metu surastą 5000 m. senumo 2 m aukščio medinį stulpą su išskaptuota pelėdos bruožų deivės kauke. Stulpai sustatyti tam tikra tvarka, nevienodais tarpais, atkartojant Palangoje, ant Birutės kalno 14–15 a. buvusios dangaus šviesulių stebyklos (Palangos piliakalnis ir šventvietė) sistemą (remtasi V. Žulkaus šios stebyklos liekanų tyrinėjimų medžiaga).

Žemaičių alka

Žemaičių alka

Žemaičių alka įrengta 1998 Palangos žemaičių draugijos nario Augusto Narmonto iniciatyva. Negavus leidimo atkurti šventvietę ant Birutės kalno, kita jai tinkama vieta surasta 19 a. Baltijos jūros krante supustytame antros eilės kopagūbryje, ant kopos šiauriniame Šventosios krante. Atvežtiniu gruntu kopa buvo paaukštinta, jai suteiktas Birutės kalną primenantis siluetas, viršūnėje sustatyti stulpai. Laikui bėgant į gruntą įkastų stulpų galai sunyko. 2017 pastatyti nauji stulpai (pakelti virš žemės ant įbetonuotų metalinių virbų). Žemaičių alkoje minimos šventės: Rasos, Kalėdos, Užgavėnės, Naujieji Metai (03 21–23), Jorė, deivės Mildos šventė, lygiadieniai, Žolinė (pagal saulei leidžiantis stulpų metamus šešėlius galima nustatyti švenčių datas).

Žemaičių alka (2006)