Žemýna, senovės lietuvių žemės deivė. Pirmasis žemyną kaip žemės deivę paminėjo J. Łasickis (16 amžius). 17 a. šaltiniuose apibūdinama kaip Žemėpačio sesuo, kuri padaro žemę vaisingą (M. Pretorijus), lyginama su romėnų Cerera (D. Kleinas). Tikėta, kad globojo javus, vaisius, gyvulius ir žmones. Jai būdavo aukojama, dažniausiai pavasarį pradedant žemės ūkio darbus ir rudenį juos baigiant; rudenį per derliaus švenčių apeigas Žemynos garbei buvo geriamas alus. Per šermenis jai būdavo žemėn numetama 3 kąsneliai duonos ir mėsos, nuliejama alaus prašant, kad Žemyna kitame pasaulyje arba danguje būtų maloninga, globotų mirusiojo sielą.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.