žemýno šlatas, kontineñto šlatas, povandeninio žemynų pakraščio dalis tarp šelfo ir žemyninės papėdės (arba vandenyno guolio). Būdingas 4–7° (prie vulkaninių ir koralinių salų – iki 40–50°) dugno nuolydis ir raižytas reljefas. Prasideda 200–600 m gylyje, tęsiasi iki 2–3 km ir giliau. Žemyno šlaito plotis 20–100 kilometrų. Apima 6,8 % Pasaulinio vandenyno ploto. Vyraujančios žemyno šlaito morfologinės formos: nuožulnios akumuliacinės lygumos ir statūs skardžiai (jiems pasikartojus žemyno šlaitas įgauna pakopinį profilį; pvz., Argentinos šlaitas Atlante turi 8 pakopas), plynaukštės (plačios pakopos prie stačių skardžių 1–2 km gylyje: Blake’o plynaukštė Atlante, Gobano – Biskajos įlankoje, Vøringo – Norvegijos jūroje, Campbellio – Ramiajame vandenyne) ir mezoreljefo įvairios formos – kalvos, įdubos, povandeniniai slėniai (kanjonai). Vietomis susidaro labai sudėtingi tektoninių lūžių suskaidyti žemyno šlaitai, kurių dugno reljefą sudaro horstų ir grabenų kompleksai. Žemyno šlaitų Žemės pluta yra žemyninio tipo.
2403
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.