ženkla ir žỹmenys, monètų ženkla ir žỹmenys, monetų legendose ir briaunose esantys grafiniai arba tekstiniai ženklai.
Ženklų ir žymenų paskirtis
Ženklai ir žymenys naudojami nuo senovės Graikijos laikų. Žymi emitentą (senovės Graikijoje Pegasas – Korintą), kalyklą (senovės Romoje R reiškė Romą, LN – Londoną, 19–20 a. Vokietijoje A – Berlyną, J – Hamburgą, 20 a. 9 dešimtmetyje SSRS M – Maskvą, L – Leningradą), kalyklos valdytoją, vardeiną, spaudų raižytoją.
Iki naujausiųjų laikų legendai atskirti naudojami grafiniai ženklai tampa monetų datavimo priemone (pvz., Prahos grašiai). 21 a. ženklai ir žymenys dažniausiai žymi kalyklas.
Ženklai ir žymenys Lietuvoje
Lietuvoje ženklai ir žymenys naudoti nuo 1508. Dažniausiai tai buvo geometriniai ženklai, skiriantys legendos tekstus. Nuo Žygimanto Augusto laikų žymėti kalyklos valdytojai (herbas Topór – G. Tarla), žemės iždininkai (herbas Leliwa – Teodoras Skuminas Tiškevičius), kalyklos meistrai (1569–93 trilapis – P. Platina), spaudų raižytojai (1607–1653 inicialai HT, trilapis – J. Trilneris). 1936–38 Lietuvos 5 ir 10 litų monetose geometriniai ženklai skyrė reverso legendą.
21 a. pradžioje Lietuvos proginėse monetose dažniausiai žymima Lietuvos monetų kalykla (monograma LMK), kartais grafiniais ženklais (taškais, rombais) atskiriama legenda.
2271