Zènonas Elėjiẽtis (Zēnōn ho Eleatēs) apie 495 pr. Kr.Elėja (dab. Velia prie Salerno) apie 430 pr. Kr.Elėja (dab. Velia prie Salerno), senovės graikų filosofas ir matematikas. Elėjos mokyklos atstovas.

Žinios apie Zenoną Elėjietį

Žinių apie Zenono Elėjiečio asmenybę ir filosofiją pateikia Platono dialogas Parmenidas, Aristotelio veikalas Fizika ir dialogo Sofistas fragmentas.

Vientisos ir nekintamos būties sampratos gynimas

Mėgindamas logiškai pagrįsti ir gindamas nuo kritikų savo mokytojo Parmenido suformuluotą vientisos ir nekintamos būties teoriją, Zenonas Elėjietis įrodymo būdu reductio ad absurdum sukūrė daug aporijų, kuriomis siekė parodyti, kad daugialyčio ir kintančio pasaulio vaizdinys loginiu požiūriu yra dar keblesnis – jusliškai patiriamo pasaulio atributai, perkelti į tikrojo pasaulio, suvokiamo racionaliu mąstymu, sritį, sukelia neišsprendžiamų prieštaravimų; tai reiškia, kad juslinių iliuzinio pasaulio atributų negalima perkelti į grynojo mąstymo sritį.

Aporijos

Zenono Elėjiečio loginiai argumentai skirstomi į kelias grupes; pirmosios grupės argumentai nukreipti prieš pasaulio daugialytiškumą, antrosios – prieš judėjimo galimybę (ar tikroviškumą), trečiosios grupės argumentais atskleidžiamas vietos sąvokos prieštaringumas, juslių (klausos) nepatikimumas ir kita. Žinomiausi ir daugiausia svarstyti yra antrosios grupės keturi argumentai (aporijos), kuriais įrodinėjamas judėjimo negalimumas ar netikroviškumas: dichotomijos (bėgimo takelio), Achilo greitakojo (Achilo ir vėžlio), strėlės, judančių eilių (stadiono) aporijos. Įdomiausia ir sunkiausiai sprendžiama yra pirmoji aporija. Antroji aporija (labiausiai žinoma dėl vaizdingumo) yra atskiras pirmosios aporijos atvejis. Ketvirtojoje aporijoje kalbama apie judėjimo reliatyvumą, jos konceptualioji struktūra nėra iki galo išaiškinta. Antikiniai (pavyzdžiui, Aristotelio) ir šiuolaikiniai mėginimai spręsti Zenono Elėjiečio aporijas yra arba nesėkmingi, arba sąlyginiai ir vienpusiški. Zenono Elėjiečio aporijų atskleidžiami loginiai prieštaravimai yra esminiai, susiję su matematiniam kontinuumui būdingais loginiais prieštaravimais.

Įtaka ir svarba

Turėjo įtakos graikų filosofams atomistams. Zenono Elėjiečio filosofija, kurioje pirmą kartą Vakarų filosofijos istorijoje atskiriamos grynojo mąstymo ir juslinės patirties sritys, nulėmė racionalizmo ir empirizmo skirtį. Zenono Elėjiečio aporijų svarba išryškėjo 19 amžiaus antroje pusėje ir 20 amžiuje, plėtojantis matematinei logikai ir gamtotyrai, iškilus būtinybei logikos priemonėmis nuodugniau pagrįsti matematiką. Zenono Elėjiečio aporijų loginė analizė netiesiogiai paskatino sukurti transfinitinių skaičių teoriją, sudarė prielaidas tiksliau formuluoti aibių teoriją ir naujai interpretuoti kvantinę fiziką.

708

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką