žiáunos, gyvūnų kūno plonasienės išaugos – kvėpavimo vandenyje organas. Žiaunas turi daugelis bestuburių, žuvys, kai kurie varliagyviai. Žiaunose cirkuliuojantis kraujas arba hemolimfa per plonas žiaunos sieneles paima iš vandens deguonį ir išskiria į vandenį anglies dioksidą. Žieduotųjų kirmėlių žiaunos – ištisinės šukiškos arba dviplunksnės plokštelės arba siūlai (būna ant parapodijų arba kūno priekinėje dalyje). Daugumos moliuskų žiaunos – ktenidijos (dviplunksnės; susideda iš stiebelio, abipus kurio yra žiauniniai lapeliai; yra mantijos ertmėje), jūrinių pilvakojų moliuskų – adaptyvinės odos žiaunos (įvairios, kartais plunksniškos odos išaugos; yra ant nugaros, kūno šonuose arba aplink analinę angą), dvigeldžių moliuskų – sudėtingos rėtinės plokštelės. Vėžiagyvių žiaunos – plokštelės arba stiebelis, nusagstytas žiauniniais siūlais (yra ant krūtinės arba pilvelio kojų). Vandenyje gyvenančios vabzdžių lervos turi trachėjines žiaunas (siūlų arba lapų pavidalo; dažniausiai pilvelio šonuose). Apskritažiomenių žiaunos yra maišų (juose yra žiauninių lapelių) pavidalo. Žuvų žiaunos – žiauniniai lapeliai, išsidėstę ant 4 priekinių žiauninių lankų ir poliežuvinio lanko užpakalinės pusės žiauniniuose plyšiuose (iš vienos pusės atsiveria į ryklę, iš kitos – į išorę). Žuvų žiaunos yra vidinės, nes iš išorės žiauninius plyšius dengia žiaunų dangtelis (rykliai, rajos jo neturi). Kai kurių žuvų (pvz., dvikvapių) lervos turi išorines žiaunas – plunksniškas išaugas ant žiauninių lankų. Varliagyvių žiaunos (jas turi tik jų lervos) yra išorinės (uodegotųjų varliagyvių; kai kurių jos išlieka visą gyvenimą) arba išorinės ir vidinės (beuodegių varliagyvių). Žiaunų užuomazgų turi sausumos stuburinių gemalai.
2271
Citata
Nors buvo dedamos visos pastangos laikytis citavimo stiliaus taisyklių, gali pasitaikyti tam tikrų neatitikimų. Jei turite klausimų, prašome vadovautis atitinkamu stiliaus vadovu arba kitais šaltiniais.