Zika virusinė infekcija

Zika virusinė infekcija (Zkos virusnė infèkcija), infekcinė liga, kurią sukelia Zika virusas. Ją perduoda Aedes aegypti ir Aedes albopictus rūšies uodai.

Klinika ir diagnostika

Flaviviridae virusai

Apie 80 % užsikrėtusiųjų nejaučia jokių simptomų. Po 3–12 d. nuo užsikrėtimo kartais pasireiškia lengvų simptomų, kurie trunka paprastai apie savaitę (2–7 dienas). Dažniausiai tai būna odos bėrimai (makulopapulinis, dažnai niežtintis), sąnarių skausmas (artralgija), akių junginės uždegimas (konjunktyvitas), raumenų skausmas (mialgija), galvos skausmas bei nedidelis karščiavimas ir nuovargis. Retesniais atvejais pasitaiko akiduobių skausmas, virškinimo sutrikimai ar neurologinės komplikacijos. Mirties atvejai nuo šios virusinės infekcijos labai reti. Diagnozė nustatoma remiantis asmens kelionių istorija, klinikiniais požymiais ir laboratoriniais tyrimais, kurie identifikuoja virusinę RNR ir/arba antikūnus kraujuje. Diferencinei diagnostikai būtina atskirti Zika virusą nuo kitų infekcijų (pvz., dengės karštligės, čikungurijos, tymų, raudonukės, parvovirusinės ar enterovirusinės).

Gydymas ir prevencija

Specifinio gydymo nėra, taikomas tik simptominis gydymas skausmui ir karščiavimui malšinti, kartu pakankamai vartojant skysčių. Vakcinos nuo šios virusinės infekcijos kol kas nėra. Infekcija gali plisti lytiniu keliu, per kraujo perpylimus, organų transplantaciją ar iš motinos vaisiui nėštumo ar gimdymo metu.

Daugiausia dėmesio skiriama asmeninėms apsaugos priemonėms nuo uodų įkandimų (tinklų ar repelentų naudojimas, tinkama apranga). Grįžusiems iš endeminių teritorijų, būtina stebėti savo sveikatą mažiausiai 3 savaites, ar neatsiranda Zika virusinės infekcijos simptomų (nors galima ir besimptomė infekcijos forma). Esant įtarimui, būtina kreiptis į gydymo įstaigą, informuojant apie buvusią kelionę.

Manoma, persirgus (užsikrėtus) Zika virusine infekcija žmogaus organizmas yra apsaugotas nuo pakartotinų užsikrėtimų.

Komplikacijos

Didžiausia Zika virusinės infekcijos rizika siejama su nėštumu. Užsikrėtimas nėštumo metu gali lemti kūdikio mikrocefaliją ir kitus apsigimimus (galūnių kontraktūras, raumenų tonuso padidėjimą, regos ir klausos sutrikimus), kurie bendrai vadinami įgimtu Zika sindromu. Zika virusinė infekcija gali sukelti labai sunkių nėštumo komplikacijų, pvz., vaisiaus praradimą, negyvo naujagimio gimimą ir priešlaikinį gimdymą. Retais atvejais šia liga sergantiems suaugusiesiems ir vyresnio amžiaus vaikams gali išsivystyti Guillaino-Barré sindromas (neurologinė komplikacija, sukelianti raumenų silpnumą ir nervų pažeidimus).

Epidemiologija

Pirmieji užskrėtimo Zika virusu atvejai buvo pastebėti Afrikoje ir Pietryčių Azijoje tarp įvairių rūšių gyvūnų (orangutangų, zebrų, dramblių, buivolų, graužikų). Iki 2007 Zika viruso protrūkiai žmonių populiacijoje buvo reti, tačiau buvo registruoti pirmieji ligos atvejai už Afrikos ir Azijos ribų – Ramiojo vandenyno salose, įskaitant Mikroneziją ir Prancūzijos Polineziją (čia protrūkis apėmė apie 11 % gyventojų).

2015 Zika virusinė infekcija išplito į Pietų Ameriką, vėliau – į Šiaurės Ameriką. Jungtinėse Amerikos Valstijose Zika virusinės infekcijos atvejų iki 2018 nebuvo užfiksuota, vėliau ja užsikrėtę pacientai dažniausiai buvo keliautojai iš endeminių regionų.

2016 pirmą kartą Europoje užregistruotas įvežtinis Zika virusinės infekcijos atvejis Ispanijoje, vėliau – Vokietijoje, Čekijoje, Danijoje, Nyderlanduose, Suomijoje, Jungtinėje Karalystėje ir kitose šalyse. Europoje Zika viruso plitimas yra mažai tikėtinas dėl nepalankių klimato sąlygų, tačiau 2019 buvo nustatyta atvejų, kai infekciją platino vietiniai uodai.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, iki 2023 Zika virusinės infekcijos atvejų buvo užregistruota 89 pasaulio šalyse. Zika virusinei infekcijai būdingos komplikacijos – naujagimiams pasireiškianti mikrocefalija ir Guillaino-Barré sindromas – suaugusiesiems buvo pastebėtos po 2014 protrūkio Prancūzijos Polinezijoje ir 2015 Pietų Amerikoje, daugiausia – Brazilijoje (3500 atvejų per 2015 10–2016 01).

Lietuvoje Zika viruso atvejų iki 2024 nebuvo registruota, nes nėra Zika virusus pernešančių uodų. Didžiausia rizika išlieka keliautojams į endemines zonas arba asmenims, turintiems artimą kontaktą su užsikrėtusiaisiais.

3177