žmogaũs balantidiãzė, parazitinė liga, kurią sukelia žarninė balantidija. Dažniau serga kiaulių augintojai, skerdyklų darbininkai. Jie užsikrečia nuo sergančių arba sveikų kiaulių, balantidijų nešiotojų, retai nuo balantidiaze sergančio žmogaus, kuris su išmatomis išskiria balantidijų cistas. Jos aplinkoje gali išlikti gyvybingos nuo kelių savaičių iki 2 mėnesių. Cistos per nešvarias rankas patenka į maistą. Jas gali pernešti ir musės. Prarytos cistos patenka į storąją žarną, įsiskverbia į gleivinę, intensyviai minta, dauginasi, sukelia pavienes arba daugybines kraujuojančias opas.
Simptomai
Ligos simptomai dažniausiai pasireiškia 5–15 d. po užsikrėtimo. Liga gali pasireikšti ūmia, lėtine arba besimptome forma. Ligoniui skauda pilvą, galvą, jis viduriuoja su krauju ir gleivėmis, vemia, sumažėja apetitas. Viduriavimas gali trukti iki keliolikos mėnesių. Kartais ligonio būklė savaime pagerėja, nes liga pereina į ramybės stadiją, bet po kurio laiko vėl pasikartoja. Tokia lėtinė ligos forma gali trukti 2–3 metus. Ligoniui krinta svoris, jaučiamas bendras silpnumas, atsiranda kojų tinimas, vystosi mažakraujystė. Pasitaiko besimptomė ligos forma, kai nėra jokių simptomų ir žmogus jaučiasi sveikas.
Komplikacijos
Dažniausiai komplikacijos vystosi ligoniams, kurie negauna reikiamo gydymo. Žarnų opos gali prakiurti, dėl to gali atsirasti pūlinis peritonitas, susidaryti pūlinių kepenyse, plaučiuose.
Gydymas
Gydymo trukmė priklauso nuo ligos sunkumo. Asmenys, persirgę balantidiaze, mediciniškai stebimi 1–2 metus. Gydomi ir ligoniai, sergantys besimptome forma, bet su išmatomis išskiriantys balantidijų.
Profilaktika
Norint išvengti užsikrėtimo svarbu laikytis asmens higienos, nevartoti užteršto vandens, maisto, vengti tiesioginio kontakto su gyvūnų išmatomis.
-balantidiazė