Žytomyro sritis

Žytòmyro srits (Житомирська область, Žytomyrska oblast), yra Ukrainos šiaurės vakaruose. Žytomyro sritis šiaurėje ribojasi su Baltarusija.

Plotas 29 832 km². 1,20 mln. gyventojų (2021). Centras – Žytomyras (263 500 gyventojų, 2021); kiti didesnieji miestai (tūkst. gyventojų, 2021): Berdyčivas (74,0), Korostenis (62,3). Gyventojų vidutinis tankis 40,1 žm./km². Žytomyro sritis suskirstyta į 4 rajonus (iki 2020 buvo 23 rajonai). Sritis įkurta 1937.

Žytomyro srities šiaurėje ir rytuose plyti pelkėta Polesės žemuma, šiaurės vakaruose yra Ovručo aukštuma (aukštis iki 316 m), pietvakariuose – Padnieprės aukštumos dalis (iki 300 m).

Klimatas vidutinių platumų žemyninis. Sausio vidutinė temperatūra –6 °C, liepos – 19 °C. Per metus iškrinta 750 mm kritulių. Upės priklauso Dniepro baseinui, didžiausios – Teterivas, Slučė. Daug ežerų; didžiausi – Čiornaje, Kupje, Ozerianskoje. Dirvožemiai daugiausia jauražemiai, yra juodžemių, durpžemių. Miškai užima 28 %, pelkės – 2,9 % teritorijos. Yra mineralinių versmių.

Kasama rusvosios anglys, titano rūda, gaunama durpės, pusbrangiai akmenys (granatai, topazai, jaspiai), laužiamas granitas. Metalo, medienos apdirbimo, statybinių medžiagų, stiklo, porceliano, elektronikos, chemijos, farmacijos, popieriaus (ir kartono), tekstilės, siuvimo, avalynės, maisto pramonė, mašinų, automobilių dalių, baldų, muzikos instrumentų, žaislų gamyba. Pramonės svarbiausias centras – Žytomyras. Auginama kviečiai, miežiai, linai, apyniai, cukriniai runkeliai, bulvės ir kitos daržovės. Sodininkystė. Kertamas miškas. Veisiama galvijai, kiaulės, avys. Per Žytomyro sritį eina Kijevo–Vinnycios, Mozyriaus (Baltarusija)–Vinnycios geležinkeliai, Kijevo–Lvovo, Minsko (Baltarusija)–Vinnycios plentai. Žytomyro oro uostas. Per Žytomyro sritį eina Draugystės naftotiekis.