Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
koledžas
mokykla Didžiojoje Britanijoje, jos buvusiose kolonijose ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Daugiau
kolega
asmuo, dirbantis tą patį darbą, priklausantis tam pačiam darbo, studijų kolektyvui. Daugiau
kolegialumas
valdymo ar kitos veiklos principas, kai sprendimus priima asmenų grupė arba vienas asmuo, patariamas asmenų grupės. Dažniausiai taikomas viešajame administravime ir teismų veikloje. Daugiau
kolegija
kolektyvinė institucija, kolegialumo pagrindais vykdanti valdžios, valdymo ar teisingumo funkcijas. Daugiau
kolegija
aukštoji neuniversitetinė mokykla. Daugiau
kolegija
žmonių, susijusių kulto pareigų atlikimu ar bendra profesija, grupė senovės Romoje. Daugiau
kolegija
13 a.–18 a. pabaigoje mokykla privilegijuotų luomų vaikams. Daugiau
kolegija
18 a. Rusijos centrinio valdymo įstaiga. Daugiau
kolegija
1783–1797 Vilniaus universiteto 2 fakultetai. Daugiau
kolekcija
surinktų arba istoriškai susikaupusių, pagal pirminę paskirtį nenaudojamų tam tikrą vertę turinčių susistemintų daiktų visuma. Daugiau
kolektyvas
specifinė organizuota socialinė grupė, kurios narius vienija konkreti visuomenei naudinga, tikslinga veikla ir per ją atsiradę bendradarbiavimo, tarpusavio paramos ir atsakomybės santykiai, bendri interesai ir elgesio normos. Daugiau
kolektyvinė
nuosavybė
nuosavybės forma, kai visi tam tikros bendrijos nariai turi teisę valdyti ir naudoti bendrijai priklausantį turtą ir gauti iš jo naudos. Daugiau
kolektyvinė
pasąmonė
analitinės psichologijos sąvoka – žmogaus paveldimų nesuvoktų universalių psichinių struktūrų ir mechanizmų, taip pat instinktų, impulsų, vaizdų, archetipų, simbolių visuma. Daugiau
kolektyvinė
sąmonė
tam tikrai socialinei grupei būdingų idėjų, pažiūrų, vaizdinių, jausmų, nuotaikų, valios apraiškų visuma. 19 a. pabaigoje pirmą kartą aprašė prancūzų sociologas É. Durkheimas. Daugiau
kolektyvinė
sutartis
profesinės sąjungos ir darbdavio rašytinis susitarimas dėl darbo apmokėjimo, jo organizavimo, darbuotojų saugos, darbo ir poilsio laiko bei kitų socialinių ir ekonominių sąlygų. Gali būti sudaromos valstybės, šakos, teritoriniu, įmonės ar jos struktūrinio padalinio lygiu. Daugiau