Rodyklė
Lietuvos darbo
liaudies sąjunga Lietuvos vadinamasis komunistų ir nepartinių rinkimų blokas, fiktyviai veikęs per 1940 07 Liaudies seimo rinkimus. Daugiau
liaudies sąjunga Lietuvos vadinamasis komunistų ir nepartinių rinkimų blokas, fiktyviai veikęs per 1940 07 Liaudies seimo rinkimus. Daugiau
Lietuvos degtukų
akcinė bendrovė Lietuvos degtukų gamybos bendrovė, veikusi 1926–1940. Turėjo degtukų fabriką Kaune. Nuo 1930 priklausė Švedijos investuotojams. 1940 nacionalizuota, įkurta bendrovė Liepsna. Daugiau
akcinė bendrovė Lietuvos degtukų gamybos bendrovė, veikusi 1926–1940. Turėjo degtukų fabriką Kaune. Nuo 1930 priklausė Švedijos investuotojams. 1940 nacionalizuota, įkurta bendrovė Liepsna. Daugiau
Lietuvos demokratų
partija iš varpininkų sąjūdžio kilusi politinė partija, veikusi 1902–1920 ir 1989–2001. Daugiau
partija iš varpininkų sąjūdžio kilusi politinė partija, veikusi 1902–1920 ir 1989–2001. Daugiau
Lietuvos deputacijos
kolegija Prūsijos karalystės centrinės valdžios Mažojoje Lietuvoje įstaiga. Veikė 1723–1736 Gumbinėje. Daugiau
kolegija Prūsijos karalystės centrinės valdžios Mažojoje Lietuvoje įstaiga. Veikė 1723–1736 Gumbinėje. Daugiau
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė nuo Krėvos sutarties iki
Liublino unijos (14 a. pabaiga–1569: institucinės monarchijos laikotarpis) 1385 Krėvos sutartimi prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės unija, iš esmės pakeitusi Lietuvos istoriją. Daugiau
Liublino unijos (14 a. pabaiga–1569: institucinės monarchijos laikotarpis) 1385 Krėvos sutartimi prasidėjo Lenkijos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės unija, iš esmės pakeitusi Lietuvos istoriją. Daugiau
Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė po
Liublino unijos (1569–1795) 1569 Liublino unija su Lenkija sudariusi federacinę Abiejų Tautų Respubliką, valdomą bendro valdovo ir Seimo, LDK išlaikė savarankišką valstybės organizaciją (teritoriją, administraciją, iždą, mokesčius, teisę, teismus, kariuomenę). Į 17 a. vidurio–18 a. pradžios karų, didikų interesų skatinamos bajorų savivalės susilpnintos valstybės reikalus ėmė kištis kaimynės. Daugiau
Liublino unijos (1569–1795) 1569 Liublino unija su Lenkija sudariusi federacinę Abiejų Tautų Respubliką, valdomą bendro valdovo ir Seimo, LDK išlaikė savarankišką valstybės organizaciją (teritoriją, administraciją, iždą, mokesčius, teisę, teismus, kariuomenę). Į 17 a. vidurio–18 a. pradžios karų, didikų interesų skatinamos bajorų savivalės susilpnintos valstybės reikalus ėmė kištis kaimynės. Daugiau
Lietuvos didžiojo kunigaikščio
dvaro iždas didžiojo kunigaikščio dvaro finansinių išteklių, brangenybių visuma; ją tvarkanti institucija. Daugiau
dvaro iždas didžiojo kunigaikščio dvaro finansinių išteklių, brangenybių visuma; ją tvarkanti institucija. Daugiau
Lietuvos didžiojo kunigaikščio
Kęstučio pėstininkų batalionas Lietuvos sausumos pajėgų padalinys. Dislokuotas Laužo kaime (Tauragės rajono savivaldybė). Priklauso Žemaitijos brigadai. Daugiau
Kęstučio pėstininkų batalionas Lietuvos sausumos pajėgų padalinys. Dislokuotas Laužo kaime (Tauragės rajono savivaldybė). Priklauso Žemaitijos brigadai. Daugiau
Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės
karininkų šeimų moterų sąjunga visuomeninė moterų organizacija, 1925–1940 veikusi Kaune, nuo 2000 veikianti Vilniuje. Daugiau
karininkų šeimų moterų sąjunga visuomeninė moterų organizacija, 1925–1940 veikusi Kaune, nuo 2000 veikianti Vilniuje. Daugiau
Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės
administracinis teritorinis suskirstymas pirmieji Lietuvos administraciniai dariniai buvo kunigaikštystės. 14 a. antroje pusėje pradėtos kurti seniūnijos, 15 a. – apskritys (pavietai), 1413 įkurtos Vilniaus ir Trakų vaivadijos. Po Liublino unijos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prarado daugiau kaip 1/3 teritorijos. Daugiau
administracinis teritorinis suskirstymas pirmieji Lietuvos administraciniai dariniai buvo kunigaikštystės. 14 a. antroje pusėje pradėtos kurti seniūnijos, 15 a. – apskritys (pavietai), 1413 įkurtos Vilniaus ir Trakų vaivadijos. Po Liublino unijos Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė prarado daugiau kaip 1/3 teritorijos. Daugiau