Rodyklė
neohėgelizmas
filosofijos kryptis, susijusi su G. W. F. Hegelio filosofinėmis idėjomis. Susiklostė 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje. Daugiau
filosofijos kryptis, susijusi su G. W. F. Hegelio filosofinėmis idėjomis. Susiklostė 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje. Daugiau
neoinstitucionalizmas
ekonominės minties kryptis, susiformavusi 20 a. 7–8 dešimtmečiais institucionalizmo pagrindu. Daugiau
ekonominės minties kryptis, susiformavusi 20 a. 7–8 dešimtmečiais institucionalizmo pagrindu. Daugiau
neokantizmas
filosofijos kryptis, susijusi su I. Kanto idėjomis. Susiklostė 19 a. viduryje Vokietijoje. Neokantizmo mokyklos: fiziologinė (F. A. Lange), Marburgo (H. Cohenas, P. Natorpas, E. Cassireris) ir Badeno (W. Windelbandas, H. Rickertas, E. Laskas, J. Cohnas). Daugiau
filosofijos kryptis, susijusi su I. Kanto idėjomis. Susiklostė 19 a. viduryje Vokietijoje. Neokantizmo mokyklos: fiziologinė (F. A. Lange), Marburgo (H. Cohenas, P. Natorpas, E. Cassireris) ir Badeno (W. Windelbandas, H. Rickertas, E. Laskas, J. Cohnas). Daugiau
neokatechumenatas
katalikų institucija, padedanti vyskupams Bažnyčioje įgyvendinti įkrikščioninimą (katechumenatą) ir nuolat stiprinti tikėjimą pagal Vatikano II susirinkimo (1962–1965) ir magisteriumo nuostatus. Daugiau
katalikų institucija, padedanti vyskupams Bažnyčioje įgyvendinti įkrikščioninimą (katechumenatą) ir nuolat stiprinti tikėjimą pagal Vatikano II susirinkimo (1962–1965) ir magisteriumo nuostatus. Daugiau
neokeinsizmas
modernizuota keinsistinės ekonominės teorijos atmaina, kurios tyrimų svarbiausias objektas – ekonominis augimas ir jo stabilumo užtikrinimas. Daugiau
modernizuota keinsistinės ekonominės teorijos atmaina, kurios tyrimų svarbiausias objektas – ekonominis augimas ir jo stabilumo užtikrinimas. Daugiau
neoklasicizmas
kai kuriose Vakarų Europos šalyse (Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje) 18 a. antroje pusėje–19 a. pradžioje plitęs architektūros ir dailės stilius. Daugiau
kai kuriose Vakarų Europos šalyse (Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje) 18 a. antroje pusėje–19 a. pradžioje plitęs architektūros ir dailės stilius. Daugiau
neoklasicizmas
19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės meno stilistinė kryptis, pagrįsta antikos, Renesanso, baroko, klasicizmo raiškos priemonėmis. Daugiau
19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės meno stilistinė kryptis, pagrįsta antikos, Renesanso, baroko, klasicizmo raiškos priemonėmis. Daugiau
neoklasicizmo
architektūra klestėjo Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Klasicizmo formas architektūroje pritaikė totalitariniai režimai. Daugiau
architektūra klestėjo Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Klasicizmo formas architektūroje pritaikė totalitariniai režimai. Daugiau
neoklasicizmo
dailė vyravo stilizuoti antikos ir klasicizmo siužetai, motyvai, kurtos alegorinės, simbolinės kompozicijos. Daugiau
dailė vyravo stilizuoti antikos ir klasicizmo siužetai, motyvai, kurtos alegorinės, simbolinės kompozicijos. Daugiau
neoklasicizmo
literatūra 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės literatūros stilistinė kryptis, pagrįsta antika ir klasicizmo principais. Daugiau
literatūra 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės literatūros stilistinė kryptis, pagrįsta antika ir klasicizmo principais. Daugiau
neoklasikai
ekonominės minties mokykla, vyravusi ekonomikos moksle 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje. Neoklasikų tyrimų svarbiausias objektas – ribotų ekonominių išteklių racionalus paskirstymas, prekių kainų ir gamybos masto nustatymas, pajamų paskirstymas rinkoje. Daugiau
ekonominės minties mokykla, vyravusi ekonomikos moksle 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje. Neoklasikų tyrimų svarbiausias objektas – ribotų ekonominių išteklių racionalus paskirstymas, prekių kainų ir gamybos masto nustatymas, pajamų paskirstymas rinkoje. Daugiau
neoklasikinė išnaudojimo
teorija neoklasikų ekonominė ir socialinė doktrina apie samdomųjų darbuotojų ar kitų rinkos dalyvių išnaudojimą. Daugiau
teorija neoklasikų ekonominė ir socialinė doktrina apie samdomųjų darbuotojų ar kitų rinkos dalyvių išnaudojimą. Daugiau