Rodyklė
filosofijos kryptis, susijusi su G. W. F. Hegelio filosofinėmis idėjomis. Susiklostė 19 a. antroje pusėje–20 a. pradžioje. Daugiau
ekonominės minties kryptis, susiformavusi 20 a. 7–8 dešimtmečiais institucionalizmo pagrindu. Daugiau
filosofijos kryptis, susijusi su I. Kanto idėjomis. Susiklostė 19 a. viduryje Vokietijoje. Neokantizmo mokyklos: fiziologinė (F. A. Lange), Marburgo (H. Cohenas, P. Natorpas, E. Cassireris) ir Badeno (W. Windelbandas, H. Rickertas, E. Laskas, J. Cohnas). Daugiau
katalikų institucija, padedanti vyskupams Bažnyčioje įgyvendinti įkrikščioninimą (katechumenatą) ir nuolat stiprinti tikėjimą pagal Vatikano II susirinkimo (1962–1965) ir magisteriumo nuostatus. Daugiau
modernizuota keinsistinės ekonominės teorijos atmaina, kurios tyrimų svarbiausias objektas – ekonominis augimas ir jo stabilumo užtikrinimas. Daugiau
kai kuriose Vakarų Europos šalyse (Italijoje, Prancūzijoje, Didžiojoje Britanijoje, Vokietijoje) 18 a. antroje pusėje–19 a. pradžioje plitęs architektūros ir dailės stilius. Daugiau
19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės meno stilistinė kryptis, pagrįsta antikos, Renesanso, baroko, klasicizmo raiškos priemonėmis. Daugiau
architektūra klestėjo Rusijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose. Klasicizmo formas architektūroje pritaikė totalitariniai režimai. Daugiau
dailė vyravo stilizuoti antikos ir klasicizmo siužetai, motyvai, kurtos alegorinės, simbolinės kompozicijos. Daugiau
literatūra 19 a. antros pusės–20 a. pirmos pusės literatūros stilistinė kryptis, pagrįsta antika ir klasicizmo principais. Daugiau
ekonominės minties mokykla, vyravusi ekonomikos moksle 19 a. pabaigoje–20 a. pirmoje pusėje. Neoklasikų tyrimų svarbiausias objektas – ribotų ekonominių išteklių racionalus paskirstymas, prekių kainų ir gamybos masto nustatymas, pajamų paskirstymas rinkoje. Daugiau
teorija neoklasikų ekonominė ir socialinė doktrina apie samdomųjų darbuotojų ar kitų rinkos dalyvių išnaudojimą. Daugiau