Rodyklė
kūrėjo pasaulėjautos, meninio vaizdavimo ir retorikos tipas, priešingas mimetiniam, realistiniam, natūralistiniam, klasicistiniam pasaulėvokos modeliui. Daugiau
literatūros ir meno kryptis, susiformavusi 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje kaip priešprieša klasicizmo normatyvinei tradicijai ir Šviečiamojo amžiaus idėjoms. Daugiau
balete Klostėsi 19 a. 4–6 dešimtmetyje Prancūzijoje. Statant fantastinių, egzotiškų siužetų baletus siekta sukurti nežemiškumo įspūdį, pabrėžti žmogaus ir antgamtinių būtybių arba visuomenės konfliktą. Žymiausia romantizmo krypties atstove laikoma italė balerina M. Taglioni. Daugiau
architektūroje plito tarp 1831 ir 1863 sukilimų, labiausiai reiškėsi sakralinėje ir dvarų architektūroje. Dėl Katalikų Bažnyčiai taikomų suvaržymų bažnyčios statytos tik Lietuvos periferijos miesteliuose. Dvarų sodybose tapo populiarūs angliškieji parkai. Daugiau
dailėje Lietuvoje romantizmo idėjų klostymosi centras buvo Vilniaus universitetas. Daugiau
muzikoje lietuvių muzikoje romantizmas iškėlė liaudies dainų vertę, įtvirtino originalios kūrybos dainą kaip visuomenei svarbų žanrą. Daugiau
muzikoje kompozitoriai ieškojo ryšio su kitomis meno šakomis, siekė labiau konkretizuoti muzikinius vaizdus, mėgino detaliau įprasminti poetinį tekstą, literatūrinį siužetą. Daugiau
teatre Klostėsi 18 a. pabaigoje–19 a. 5 dešimtmetyje. Romantinei vaidybai būdinga ekspresyvumas, netikėti jausmų protrūkiai, pabrėžiama asmenybės vidiniai prieštaravimai, psichologinių būsenų kaita. Pirmą kartą kaip aktorinės kūrybos pagrindas buvo įtvirtintas sceninis persikūnijimas. Pjesėse aiškiai išskiriamas pagrindinis veikėjas turėjo įtakos vadinamajam aktoriaus‑žvaigždės statusui atsirasti. Daugiau
architektūra romantizmo nuostatos pirmiausia pasireiškė kraštovaizdžio architektūroje, turėjo įtakos istorizmo ir eklektikos principams susiklostyti ir neostiliams paplisti. Daugiau
dailė žmogaus interpretacijoje buvo pabrėžiami ypatingi asmenybės bruožai – herojiškumas, genialumas, kartais – beprotybė. Atkreiptas dėmesys į didingą ir paslaptingą gamtą, t. p. tautų savitumą, ieškota vadinamosios tautos dvasios. Daugiau
literatūra literatūros kryptis, susiformavusi 18 a. pabaigoje–19 a. pradžioje. Būdinga meno originalumo ir genialumo pradmens iškėlimas, meninės vaizduotės kūrybiškumo ir originalumo įteisinimas. Daugiau