Romãnovai (Romanovy), Rusijos bojarinų giminė, carų (nuo 1613) ir imperatorių (1721–1917) dinastija. Pradininku laikomas istorijos šaltiniuose minimas Maskvos kunigaikščio Ivano I Kalitos (valdė 1328–41) bojarinas Andrejus Kobyla. Giminę Romanovais pradėta vadinti iškilus Romano (m. 1543; jo dukterį Anastasiją buvo vedęs caras Ivanas IV Rūstusis) trečiajam sūnui Nikitai (m. 1586). Ivanui IV Rūsčiajam mirus (1584), Nikita buvo regentų tarybos pirmininkas. Nikitos sūnus Fiodoras Romanovas (kitaip Filaretas; apie 1554–1633), po caro Fiodoro Ivanovičiaus mirties (1598) pretendavo į sostą. Fiodoro sūnus Michailas Romanovas 1613 pradėjo Rusijos carų Romanovų dinastiją (lentelė).
Romanovų herbas
Michailo vaikaitis Petras I įvykdė daug vidaus reformų, sėkminga užsienio politika iškėlė Rusiją iki didžiosios valstybės statuso, 1721 pasiskelbė imperatoriumi. Romanovų dinastijos vyriškoji linija nutrūko mirus Petro I vaikaičiui Petrui II, moteriškoji linija – mirus Petro I dukteriai Jelizavetai. Rusijos sostas tuomet atiteko Petro I dukters Anos ir Holšteino‑Gottorpo kunigaikščio Karolio Frydricho sūnui Karlui Peteriui Ulrichui, kuris valdė Petro III vardu (vadinamoji Romanovų‑Holšteinų‑Gottorpų linija).
Per 1917 Vasario revoliuciją Romanovai buvo nuversti nuo sosto. Paskutinis dinastijos imperatorius Nikolajus II 1918 kartu su šeima buvo sušaudytas bolševikų. 21 a. pradžioje Romanovų giminės atstovų gyveno daugiausia Vakarų Europos šalyse ir Jungtinėse Amerikos Valstijose.
1
* bendravaldžiai