Juozo Miltinio dramos teatras

Juõzo Miltnio drãmos teãtras, 1941–44 Pãnevėžio miẽsto teãtras, iki 1995 Pãnevėžio drãmos teãtras, įkurtas 1940 11 18 J. Miltinio vadovaujamos Darbo rūmų vaidybos studijos (nuo 1938 veikė Kaune) pagrindu. Trupę sudarė šios studijos auklėtiniai J. Alekna, B. Babkauskas, V. Blėdis, J. Dulskytė, V. Fakejevaitė, J. Matulytė, V. Ruminavičiūtė, K. Vitkus ir kiti. Vėliau prisijungė D. Banionis, S. Kosmauskas, S. Paska ir kiti. 1940–80 (su pertraukomis) prie teatro veikė studija, jai vadovavo J. Miltinis. 1940–54 ir 1959–80 J. Miltinis buvo teatro vyriausiasis režisierius.

1941 03 15 suvaidintas pirmasis spektaklis – N. Pogodino Sidabrinis slėnis (režisierius J. Miltinis). Per Vokietijos okupaciją (1941–44) pastatyta spektaklių pagal lietuvių autorių (K. Binkio Atžalynas 1941, P. Vaičiūno Prisikėlimas 1942, S. Kymantaitės‑Čiurlionienės Pinigėliai 1943) ir užsienio klasikos (B. Jonsono Sukčiaus testamentas / Volponė 1941, L. Pirandello Henrikas IV 1944, visų režisierius J. Miltinis) kūrinius. 5–6 dešimtmetyje J. Miltinis pastatė ideologizuotų sovietų dramaturgų pjesių (K. Simonovo Rusų klausimas, A. Jakobsono Gyvenimas citadelėje, abu 1947, J. Petrovo Taikos sala 1948, B. Lavreniovo Amerikos balsas 1950, D. Umanskio Paryžius, Stalingrado gatvė 1951, A. Jakobsono Šakalai 1953), jose itin pabrėžė vizualią spektaklio raišką. 1954 apkaltintas vadinamąja formalistine režisūra ir K. Stanislavskio mokyklos nepaisymu J. Miltinis atleistas iš teatro, bet dirbdamas Lietuvos kino studijoje Vilniuje toliau slapta režisavo spektaklius. 1959 jis oficialiai grąžintas į teatrą. 5–7 dešimtmetyje teatre pradėjo vaidinti L. Adomavičiūtė, A. Babkauskas, J. Blėdytė, M. V. Jatautis, L. Liesytė, E. Matulaitė, R. Mikalauskaitė, P. Steponavičius, D. Vidugirytė (beveik visi – Panevėžio dramos teatro studijos auklėtiniai) ir kiti. 6–7 dešimtmetyje J. Miltinis sukūrė savo reikšmingiausius spektaklius: H. Ibseno Heda Gabler (1957), A. Millerio Komivojažerio mirtis (1958, pirmasis spektaklis SSRS pagal šią pjesę; abu sukurti V. Blėdžio pavarde), A. Čechovo Ivanovas (1960), W. Shakespeare’o Makbetas (1961). Jiems būdinga filosofinė, intelektinė problematika, sudėtingo, dažnai tragiško gyvenimo herojai. Režisavo spektaklių ir pagal Vakarų Europos klasikos (P.‑A. de Beaumarchais Sevilijos kirpėjas 1957, V. Blėdžio pavarde, É. M. Labiche’o Šiaudinė skrybėlaitė 1959, Molière’o Žoržas Dandenas 1965), šiuolaikinės užsienio (W. Borcherto Lauke, už durų 1966, F. Dürrenmatto Fizikai 1967, Frankas V 1969) ir lietuvių (J. Grušo Adomo Brunzos paslaptis 1966 ir Pražūtingas apsvaigimas 1967) dramaturgijos kūrinius. Garsėjo aktoriai D. Banionis, H. Hokušaitė, G. Karka, A. Masiulis, D. Melėnaitė, R. Mikalauskaitė, S. Petronaitis, E. Šulgaitė, R. Zdanavičiūtė ir kiti. Spektaklių režisavo ir aktoriai J. Alekna (1954–56 vyriausiasis režisierius), V. Blėdis (1956–59 vyriausiasis režisierius), G. Karka. 1968 pastatyti Panevėžio dramos teatro rūmai (architektas A. Mikėnas).

Spektaklio Sofoklio Edipas karalius scena (1977, režisierius J. Miltinis, scenografai A. Mikėnas, K. Vaičiulis, kostiumų dailininkė R. Stasiūnienė)

8 dešimtmetyje buvo tęsiama intelektualiojo teatro kryptis (A. Strindbergo Mirties šokis 1973, J. Grušo Pijus nebuvo protingas 1974, Sofoklio Edipas karalius 1977, W. Faulknerio, A. Camus Rekviem vienuolei 1979, visų režisierius J. Miltinis). 1981–84 vyriausiasis režisieriumi, 1984–88 direktoriumi ir meno vadovu dirbo D. Banionis.

Spektaklio Kreicerio sonata scena (2009, pagal L. Tolstojų, režisierius S. Varnas, scenografas A. Šimonis; iš dešinės: Pozdnyševo žmona – L. Kondrotaitė, Pozdnyševas – A. Kėleris)

9–10 dešimtmetyje reikšmingų spektaklių sukūrė nuo 1989 teatre režisavęs S. Varnas (1992–97 teatro vadovas): Procesas (1990, pagal F. Kafką), A. Suchovo‑Kobylino Tarelkino mirtis (1993), A. Strindbergo Sapnas (1994), H. Ibseno Moteris iš jūros (1996). 20 a. pabaigoje–21 a. pradžioje spektaklių režisavo R. Atkočiūnas, R. Banionis, J. Dautartas, A. Kėleris, G. Padegimas, A. Pociūnas, P. Stoičevas (Šveicarija), R. Teresas (1996–2010 teatro vadovas) ir kiti. Pastatyta lietuvių (M. Katiliškio, A. Landsbergio, B. Sruogos, S. Šaltenio, R. Šavelio) ir užsienio (B. Brechto, C. Goldoni, M. Gorkio, H. Ibseno, Molière’o, S. Mrożeko, E. O’Neillo, L. Tolstojaus, M. Zālītės) autorių kūrinių. Žymesni aktoriai: R. Jansonas, V. Jevsejevas, R. Jovas, E. Kačinskas, A. Kėleris, L. Kondrotaitė, E. Koriznaitė, A. Paulavičius, A. Preidytė, L. Sėdžius, G. Urbanavičiūtė, R. Urvinis ir kiti. Su teatru bendradarbiavo scenografai S. Bocullo, M. Jacovskis, V. Kosmauskas, V. Mazūras, A. Mikėnas, A. Stepanka, J. Surkevičius, A. Šimonis, K. Vaičiulis, kompozitoriai E. Balsys, V. Barkauskas, V. Bartulis, A. Belazaras, A. Jasenka, G. Kuprevičius, B. Kutavičius, F. Latėnas, T. Makačinas, A. Martinaitis, M. Urbaitis ir kiti. Teatras gastroliavo buvusiose SSRS šalyse, Vokietijos Demokratinėje Respublikoje, Švedijoje, Danijoje, Lenkijoje ir kitur.

VZabarauskas Panevėžio dramos teatras Vilnius 1966; Panevėžio dramos teatras Vilnius 1974; TSakalauskas Monologai: Miltinio gyvenimas Vilnius 1981, Miltinio apologija Vilnius 1999; Juozas Miltinis: Bibliografija (1932–1992) Panevėžys 1993; Juozo Miltinio dramos teatras: Antologija / sud. R. Teresas, V. Abromavičienė Panevėžys–Kaunas 2002.