Hitler Adolf (Adolfas Htleris) 1889 04 20Braunau am Inn (Austrija) 1945 04 30Berlynas, Vokietijos politikas, valstybės veikėjas. Nacionalsocialistų partijos (NSDAP) lyderis ir Vokietijos diktatorius.

Išsilavinimas ir profesinė veikla

Gimė Austrijos-Vengrijos monarchijos muitinės tarnautojo šeimoje. 1905 baigė gimnaziją Linze. Turėdamas meninių gabumų du kartus nesėkmingai stojo į Vienos dailės akademiją. Vėliau vertėsi atsitiktiniais darbais, tapė akvareles.

Politinė veikla ir idėjinės nuostatos

1913 apsigyveno Miunchene. Iki to meto susiformavo jo pasaulėžiūra – tikėjimas vokiečių tautos išskirtinumu, patologinė neapykanta marksizmui ir žydams. 1914 savanoriu įstojo į Vokietijos kariuomenę, per Pirmąjį pasaulinį karą kovojo eiliniu Vakarų fronte. 1919 Miunchene įstojo į ekstremistinę grupuotę (pervadinta į NSDAP). Dėl savo organizatoriaus sugebėjimų, oratoriaus talento patraukti minią revanšistiniais ir antisemitiniais šūkiais 1921 07 tapo NSDAP pirmininku. 1923 11 08 vadovavo nesėkmingam Alaus pučui Miunchene, įkalintas. Teismo procesą panaudojo propagandai, tapo žinomas visoje Vokietijoje. 1924 12 anksčiau laiko išleistas iš kalėjimo paskelbė sieksiąs valdžios konstituciniu būdu, stiprino NSDAP ir jos kovinius būrius – SA (Sturmabteilung). A. Hitlerio knyga Mano kova (Mein Kampf) sutvirtino jo autoritetą partijoje. Joje suformuluotos eklektiškos ideologijos ašis – rasizmas ir antisemitizmas.

Adolf Hitler

Reichkancleris ir diktatorius

A. Hitleris tarp bendrapartiečių (Nürnbergas, 1933)

Ekonominės krizės sąlygomis nuo 1929 sparčiai didėjo NSDAP ir jos vado (fiurerio) A. Hitlerio įtaka. Per 1930 09 Reichstago rinkimus NSDAP iškovojo antrąją, 1932 07 – pirmąją vietą. Krizės ir nedarbo kamuojami vokiečiai, t. p. ir ekonomikos bei finansų elitas laikė A. Hitlerį gelbėtoju. 1933 01 30 reichskancleriu paskirtas A. Hitleris iki 1933 vidurio likvidavo demokratinę sistemą ir įtvirtino vienasmenę diktatūrą. 1934 06 30 išžudyti nepatikimi SA vadai (Ilgųjų peilių naktis). Prieš pat Vokietijos prezidento P. von Hindenburgo mirtį 1934 08 01 įstatymu reichskanclerio ir prezidento pareigybės buvo sujungtos. 1938 02 A. Hitleris tiesiogiai perėmė ir vadovavimą kariuomenei. Valdžios sutelkimas į A. Hitlerio rankas lėmė tai, kad jam buvo priskiriami visi nacių totalitarinio režimo laimėjimai: ūkio plėtra, išnykęs nedarbas, žeminančių Versalio taikos sąlygų sulaužymas, Austrijos sujungimas su Vokietija (1938 03, anšliusas).

Kita A. Hitlerio politikos pusė buvo brutalios represijos prieš nelegalią opoziciją, žydų persekiojimas, Antrojo pasaulinio karo metais virtęs Holokaustu, kurio iniciatoriumi buvo A. Hitleris.

Užsienio politika

Agresyvi Vokietijos užsienio politika nesutiko atkirčio iki pat 1939 09 01, bet Lenkijos užpuolimas tapo pasaulinio karo pradžia. Pirmasis karo periodas Vokietijai buvo pergalingas, A. Hitlerio populiarumas pasiekė apogėjų. 1941 06 22 jis pradėjo karą su SSRS (SSRS–Vokietijos karas) ir masines žydų žudynes. Nusikalstama ir avantiūristinė A. Hitlerio politika lėmė, kad buvo sudaryta SSRS, Didžiosios Britanijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų koalicija (Sąjungininkai), kurią įveikti Vokietija neturėjo galimybių. Holokaustą A. Hitleris tęsė iki pat galutinio Vokietijos pralaimėjimo. Per II pasaulinį karą jis atmesdavo visus nedrąsius savo aplinkos mėginimus pradėti derybas dėl paliaubų ir drauge tikėjo, kad antihitlerinė koalicija iširs. SSRS kariuomenės apsuptame ir beveik užimtame Berlyne A. Hitleris nusižudė.

Planai Lietuvai

A. Hitlerio planai Lietuvai neapsiribojo Klaipėdos krašto atplėšimu ir prijungimu prie Vokietijos (1939 03). Buvo numatyta prijungti Lietuvą prie Vokietijos, apgyvendinti vokiečių kolonistais, dalį lietuvių pamažu suvokietinti, o kitus iškelti į Rytus; šių planų įgyvendinimas priklausė nuo II pasaulinio karo baigties.

2803

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką