Andrej Sacharov

Sacharov Andrej (Andrejus Sãcharovas) 1921 05 21Maskva 1989 12 14Maskva, rusų fizikas, žmogaus teisių gynėjas.

Išsilavinimas ir veikla

1942 baigė Maskvos universitetą, 1947 – aspirantūrą Lebedevo Fizikos institute (fizikos‑matematikos mokslų daktaras). 1948–68 dirbo slaptuose branduolinių tyrimų centruose Maskvoje, Arzamase‑16 (dabar Sarove, Žemutinio Naugardo sritis), vienas pagrindinių SSRS vandenilinės bombos (1953) kūrėjų. SSRS mokslų akademijos narys (1953).

Mokslinė ir visuomeninė veikla

Kartu su I. Tammu 1950–51 atliko valdomos termobranduolinės sintezės reakcijos tyrimus, nagrinėjo plazmos dinamiką ir nestabilumus, iškėlė tokamako idėją. Be to, atliko darbų iš astrofizikos ir elementariųjų dalelių fizikos. 7 dešimtmečio pabaigoje įsitraukė į disidentų sąjūdį. 1966 su kitais pasirašė mokslo ir kultūros veikėjų laišką SSKP XXIII suvažiavimui (jame įspėjama dėl neigiamų J. Stalino reabilitavimo politikos padarinių), 1967 laiške SSRS Aukščiausiąją Tarybą ragino priimti įstatymą dėl informacijos laisvės. 1968 parašė esė Samprotavimai apie pažangą, taikų sambūvį ir intelektinę laisvę (Razmyšlenija o progresse, mirnom sosuščestvovanii i intelektual′noj svobode), kuriame teigė, kad alternatyva žmonijai kylančioms grėsmėms (politinių sistemų priešprieša, branduolinis karas, ekologinė ir demografinė katastrofa, visuomenės dehumanizacija ir kita) turėtų būti demilitarizuota ir intelektualiai laisva demokratinė visuomenė, socialinė, mokslo ir technikos pažanga, kuri leistų politinėms sistemoms suartėti (konvergencijos teorija). A. Sacharovo esė buvo išspausdinta Vakaruose, SSRS platinama nelegaliai. 1969 nušalintas nuo slaptų darbų, toliau dirbo SSRS mokslų akademijos Fizikos institute. 1970 vienas Maskvos žmogaus teisių komiteto įkūrėjų. Dalyvavo daugelyje disidentų teismo procesų (t. p. ir S. Kovaliovo procese Vilniuje 1975). 1979 08 parėmė ir pasirašė Keturiasdešimt penkių pabaltiečių memorandumą. 1980 01 viešai protestavo prieš SSRS kariuomenės įvedimą į Afganistaną, buvo ištremtas į Gorkį (dabar Žemutinis Naugardas), iš A. Sacharovo atimti visi valstybiniai apdovanojimai, prieš jį spaudoje surengta kampanija. Prasidėjus vadinamai pertvarkai A. Sacharovui 1986 leista grįžti į Maskvą. 1989 vienas SSRS liaudies deputatų suvažiavimo demokratinės opozicijos vadovų.

Knygos

Parašė atsiminimus (Vospominanija 1990).

Filmai

Jo gyvenimo motyvais 1984 sukurtas biografinis televizijos filmas Sacharovas (Sakharov, režisierius Jackas Goldas).

Apdovanojimai

Lenino premija (1956). Nobelio taikos premija (1975). Vyčio Kryžiaus ordino Didysis Kryžius (2003, po mirties).

Atminimo įamžinimas

Jo vardu pavadintas asteroidas nr. 1979. Nuo 1988 Europos Parlamentas kasmet teikia A. Sacharovo premiją Už minties laisvę. Vilniuje šalia Spaudos rūmų esanti aikštė 2011 pavadinta A. Sacharovo vardu. 2017 Vytauto Didžiojo universitete atidarytas A. Sacharovo demokratijos plėtros tyrimų centras, kuriame ypatingas dėmesys skiriamas žmogaus ir pilietinių teisių problematikai, Rytų Centrinės Europos valstybių politikos studijoms ir tyrimams.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką