Čechov Anton (rus. Антон Чехов, Antonas Čèchovas) 1860 01 29Taganrog (Rostovo sr.) 1904 07 15Badenweiler (Vokietija; palaidotas Maskvoje), rusų rašytojas. Vienas žymiausių rusų rašytojų.

Biografijos faktai

Gimė krautuvininko šeimoje. 1884 baigė Maskvos universiteto Medicinos fakultetą, dirbo gydytoju. 1892 apsigyveno Melichove (prie Maskvos). Šelpė badaujančius valstiečius, organizavo mokyklų statybą, kelių tiesimą, kovojo su choleros epidemija. Taganroge įsteigė biblioteką. 1899 persikėlė į Jaltą. Sirgo džiova. Nuo 1880 daugiausia Antošos Čechontės slapyvardžiu bendradarbiavo satyriniuose žurnaluose (Strekoza, Oskolki ir kituose).

Kūryba

A. Čechovas atskleidė gyvenamojo meto aplinkos suformuoto žmogaus psichiką (apsakymai Valdininko mirtis / Smert′ činovnika, Storasis ir plonasis / Tolstyj i tonkij, abu 1883, Chameleonas 1884, Unteris Prišibejevas 1885, Žmogus futliare / Čelovek v futljare 1889), smerkė miesčioniškumą, dorinį degradavimą (apsakymai Literatūros mokytojas / Učitel′ slovesnosti 1894, Namas su mezoninu / Dom s mezoninom 1896, Jonyčius, Agrastai / Kryžovnik, abu 1898), inteligentijos pasidavimą kasdienybės rutinai (apysakos Nuobodi istorija / Skučnaja istorija, Dvikova / Duel′, abi 1891, apsakymai Priepuolis / Pripadok 1889, Tarnybos reikalais / Po delam služby 1899, Sužadėtinė / Nevesta 1903), abejingumą blogiui (apysaka Palata Nr. 6 1892), subtiliai perteikė moters išgyvenimus (apsakymas Dama su šuniuku / Dama s sobačkoj 1899).

Anton Čechov

Anton Čechov

Reportažuose apie tremtinių ir kalinių gyvenimą (knyga Sachalino sala / Ostrov Sachalin 1893–94) smerkė valstiečių tamsumą. Psichologinėse lyrinėse dramose Ivanovas (parašyta 1887, antras variantas 1889), Žuvėdra / Čajka, Dėdė Vania / Djadja Vanja (abi parašytos 1896), Trys seserys / Tri sestry (parašyta 1900–01), Vyšnių sodas / Višnevyj sad (parašyta 1903–04) nagrinėjo gyvenimo ir meno prasmės, kasdienybės ir grožio, teisingumo idealus, Rusijos likimo problemas.

Kūrybos ypatumai

Laikėsi demokratinių švietėjiškų pažiūrų, kėlė švietimo, mokslo ir kultūros reikšmę. Prozos kūriniuose tęsė 19 amžiaus rusų realizmo literatūros tradicijas. A. Čechovo kūryboje parodytas 19 amžiaus pabaigos Rusijos visuomenės įvairių sluoksnių (daugiausia valdininkų, inteligentų) gyvenimas, aplinkos, vidinių varžtų, dvasinio nuovargio poveikis asmenybei; svarbiausias vaizdavimo aspektas – vidinė žmogaus kultūra, žmoniškumas. Ankstyvuosiuose apsakymuose vyrauja buitinė satyra, visuomenės papročių, dorinių ydų kritika. Devintojo dešimtmečio pabaigoje kūryboje įsigalėjo lyrinis tragizmas: kasdienybės vaizdai siejami su subtilia vidinio pasaulio psichologine analize. Vėliau sustiprėjo visuomeniškumas, pasireiškė nusivylimas narodnikų idėjomis, filantropine veikla.

A. Čechovo prozai būdinga paprasti siužetai, neryškus veiksmas, lakoniškumas, raiškios detalės, reikšminga potekstė. Dramos pasižymi vidiniu psichologiniu konfliktu, lyriškumu, raiškiomis replikomis ir mizanscenomis. A. Čechovo kūryboje objektyvus gyvenimo vertinimas derinamas su poetišku svajingumu, pašaipumas – su švelniu lyrizmu. A. Čechovas įtvirtino mažuosius epinius žanrus rusų literatūroje. Jo kūryba turėjo didelę įtaką Vakarų Europos, rusų, lietuvių (A. Vienuoliui, P. Cvirkai) literatūrai ir teatrui. Daug kūrinių ekranizuota.

Vertimai į lietuvių kalbą

Į lietuvių kalbą A. Čechovo kūryba pradėta versti 20 amžiaus pradžioje. Kūrinių paskelbta periodikoje, išleista knygomis (Meška 1908, Apsakymėliai 1911, Trys seserys, Vyšnių sodas, Raštai, visos 1923, Moterų laimė ir kiti apsakymai 1929, Palata Nr. 6. Nuobodi istorija. Juodasis vienuolis 1938 ir kitos), išėjo A. Čechovo raštų serijos (9 t. 1946–49, 10 t. 1960–61, 5 t. 1981–85).

Pastatymai

20 amžiaus pradžioje A. Čechovo vodevilius statė lietuvių mėgėjų, vėliau ir profesionalūs teatrai. Pastatytos dramos Meška (1907, 1908, 1914, 1945, 1990, 1991, 2010, 2012), Piršlybos (1907, 1925, 1945, 1990, 1991), Trys seserys (1919, 1960, 1971, 1985, 1995, 1998, 2002, 2005, 2017), Jubiliejus (1925, 1945, 1991), Vedybos (1925), Vyšnių sodas (1937, 1945, 1960, 1978, 1990, 1991, 2013, 2014), Dėdė Vania (1954, 1986, 1997, 2005, 2009, 2014), Žuvėdra (1954, 1960, 1979, 1991, 1997, 1999, 2001, 2009, 2011, 2013), Ivanovas (1960, 1978, 1995, 1998, 2002, 2017), Tragikas per prievartą (1975), Gulbės giesmė (Kalchantas 1990), Penki pūdai meilės (1997), Perpetuum mobile (1998), Palata Nr. 6 (2000).

L: E. Červinskienė A. Čechovas Vilnius 1965.

1032

-Antoša Čechontė

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką