Anzelmas Kenterberietis

Anzemas Kenterberiẽtis (Anselm of Canterbury) 1033 Aosta (Šiaurės Vakarų Italija) 1109 04 21Canterbury, filosofas, teologas, ankstyvosios scholastikos pagrindėjas. Bažnyčios mokytojas. Šventasis (1163; šventė – balandžio 21). Nuo 1078 Beco (Normandija) benediktinų vienuolyno abatas. Nuo 1093 Canterbury arkivyskupas. Anzelmas Kenterberietis gynė Anglijos katalikų bažnyčios teises bei laisves, stengėsi reformuoti vienuolių ir dvasininkų gyvenimą.

Anzelmo Kenterberiečio statula pietvakarinėje Canterbury katedros fasado nišoje (1865–69)

Filosofinės pažiūros

Pasisakė prieš tuometinį racionalizmą, nominalizmą ir kraštutinį realizmą, polemikoje dėl universalijų gynė nuosaikųjį realizmą. Tikėjimą laikė pradine mąstymo sąlyga ir kartu galutiniu supratimu: tikiu tam, kad suprasčiau. Jo teiginys tikėjimas ieško supratimo išreiškė pagrindinę scholastinės filosofijos mintį. Anzelmas Kenterberietis teigė, kad pirmenybė turi būti teikiama tikėjimui, tačiau jis gali būti racionaliai pagrįstas.

Anzelmo Kenterberiečio statula pietvakarinėje Canterbury katedros fasado nišoje (1865–69)

Veikalai

Anzelmo Kenterberiečio idėjos išdėstytos veikaluose: Monologionas (1077), Proslogionas (1078, lietuvių kalba 1996), Apie velnio nuopuolį (De Casu Diaboli), Apie valios laisvę (De libertate arbitrii), Apie tiesą (De veritate, visi tarp 1080 ir 1086), Apie tikėjimą Švč.Trejybe (De Fide Trinitatis 1092), Kodėl Dievas žmogus (Cur Deus homo 1099), Žmogaus atpirkimo apmąstymas (Meditatio redemptionis humanae), Apie nekaltą prasidėjimą ir prigimtinę nuodėmę (De conceptu virginali et originali peccato, abu apie 1100), Apie gramatiką (De grammatico). Proslogione išplėtojo vadinamąjį ontologinį Dievo buvimo įrodymą, remdamasis pačia Dievo, kaip tobuliausios būtybės, sąvoka. Anzelmo Kenterberiečio koncepcija turėjo įtakos augustinizmo raidai.

1906

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką