Durkheim Émile (Emilis Diurkhemas) 1858 04 15Épinal 1917 11 15Paryžius, prancūzų sociologas ir filosofas. Šiuolaikinės sociologijos pradininkas ir prancūzų sociologinės mokyklos įkūrėjas. Struktūrinio funkcionalizmo paradigmos pradininkas. Dr. (1886).

Biografijos faktai

1882 baigė aukštąją pedagogikos mokyklą École Normale Supérieure. 1885–86 studijavo sociologiją Marburgo, Berlyno ir Leipcigo universitetuose. Nuo 1887 Bordeaux universiteto, nuo 1906 – Sorbonos profesorius. 1898 įkūrė pirmąjį socialinių mokslų žurnalą Prancūzijoje Année Sociologique ir iki 1913 buvo jo redaktorius ir leidėjas.

Sociologijos samprata

É. Durkheimas siekė atskirti sociologiją nuo filosofijos ir psichologijos, nes sociologija, pasak jo, tiria socialinę realybę, turinčią ypatingų, tik jai vienai būdingų savybių. Sociologijos tyrimo objektu laikė socialinius faktus, kurie skiriasi nuo ekonominių, psichologinių, fizinių faktų. Socialinių faktų požymiai: objektyvus, nepriklausomas nuo individo egzistavimas ir galėjimas individą paveikti. Žmogaus socialinį elgesį daugiausia lemia ne individualios priežastys, bet socialinių faktų visuma (juridinės ir dorinės taisyklės, kurių nesilaikymas sukelia visuotinį nepritarimą arba sankcijas).

Émile Durkheim

Socialinio solidarumo samprata

Mokslinių tyrimų pagrindinis objektas – socialinis solidarumas. Skyrė dvi istorines jo formas: mechaninį solidarumą, būdingą primityvioms visuomenėms, bei organinį solidarumą, būdingą šiuolaikinei visuomenei ir grindžiamą darbo pasidalijimu. Kiekvienas visuomenės narys atlieka specifinę funkciją, todėl priverstas keistis žmogiškosios veiklos rezultatais; taip darbo pasidalijimas integruoja individus, vienija socialinį organizmą, ugdo solidarumo jausmą.

Veikalai

Veikale Sociologijos metodo taisyklės (Les Règles de la méthode sociologique 1895, lietuvių kalba 2001) išdėstė pamatinius sociologijos metodologijos principus. Veikale Savižudybė (Le Suicide 1897, lietuvių kalba 2002) išskyrė savižudybių 4 tipus: egoistinį, altruistinį, anominį, fatalinį. Veikale Elementariosios religinio gyvenimo formos (Les Formes élémentaires de la vie religieuse 1912, lietuvių kalba 1999) tyrė kolektyvinės sąmonės prigimtį, primityvių visuomenių tikėjimus. Teigė, kad religija sutvirtina visuomenės integralumą, formuoja socialinius idealus. É. Durkheimas davė pradžią religijos sociologijos tyrimams. Kiti veikalai: Darbo pasidalijimas visuomenėje (De la division du travail social 1893), Švietimas ir sociologija (Éducation et sociologie 1922), Sociologija ir filosofija (Sociologie et philosophie 1924).

L: A. Giddens Durkheimas Vilnius 2001.

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką