Ernst Toller

Toller Ernst (Ernstas Tòleris) 1893 12 01Samotschin (dabar Szamocin) 1939 05 22Niujorkas (nusižudė), vokiečių rašytojas, publicistas, politikos veikėjas. Vienas žymiausių vokiečių ekspresionistinės dramos kūrėjų. Nuo 1914 Grenoblio universitete studijavo teisę. I pasaulinio karo savanoris (kovojo Vokietijos kariuomenėje), buvo sunkiai sužeistas. 1916 tęsė studijas Miunchene ir Heidelberge. Susipažino su pacifizmo, anarchizmo ir socializmo idėjomis; pasaulėžiūrai įtakos turėjo M. Weberis, G. Landaueris ir K. Eisneris. 1917–19 dalyvavo antikariniame judėjime, Vokietijos socialdemokratų partijos ir Bavarijos komunistų vyriausybės (1919) veikloje. Apkaltintas tėvynės išdavimu 1919–24 kalintas Niederschönenfeldo tvirtovėje, čia parašė svarbiausius kūrinius. 1924 pradėjo kampaniją prieš Vokietijos teisėsaugą, gynė politinių kalinių teises, griežtai kritikavo tautinį konservatyvizmą, 1930 perspėjo apie A. Hitlerio keliamą grėsmę. 1933 neteko Vokietijos pilietybės, buvo persekiojamas. Emigracijoje (ilgiausiai gyveno Jungtinėse Amerikos Valstijose) bandė sutelkti nacionalsocializmo priešininkus, 1938–39 organizavo pagalbą pilietinio karo niokojamai Ispanijai.

Ankstyvosiose dramose (Virsmas / Die Wandlung 1919, Masė – žmogus / Masse Mensch 1921, Mašinų laužytojai / Maschinenstürmer 1922, apie 19 a. Anglijos luditų judėjimą) ryšku antikarinis patosas, visuotinės meilės, brolybės ir etinio žmonijos atsinaujinimo idėjos, pasisakoma prieš prievartą, atskleidžiama individo ir masių priešpriešos tragiški padariniai. Sekama A. Strindbergo ir F. Wedekindo dramų struktūra (įvykiai vaizduojami nuosekliai, be draminio prieštaringumo). Dramoms būdinga alegoriškumas, tipizuoti, dorines ir visuomenines nuostatas įkūnijantys personažai, egzaltuota kalba, retorinių figūrų gausa, dialogų ir chorų partijų derinimas. Dramoje Šlubis (Hinkemann 1924) vaizduojamas tragiškas, istorinio fatalizmo persmelktas suluošinto vokiečių kareivio gyvenimas, išryškinama aplinkos nepakantumas ir žiaurumas. Pjesėse Opa, mes gyvename! (Hoppla, wir leben! 1927), istoriniais faktais grindžiamoje dramoje Katilo ugnis (Feuer aus den Kesseln 1930) gvildenami asmenybės ir politinių institucijų konfliktai. Lyrikoje (eilėraščių rinkiniai Kalinių eilėraščiai / Gedichte der Gefangenen 1921, Kregždžių knyga / Das Schwalbenbuch 1924, daugiausia sonetai ir laisvosios eilės) perteikiami žmogaus išgyvenimai nelaisvėje. Parašė autobiografinę knygą Jaunystė Vokietijoje (Eine Jugend in Deutschland 1933). Išleisti laiškai (Laiškai iš kalėjimo / Briefe aus dem Gefängnis 1935). Vokiečių dramaturgas T. Dorstas sukūrė pjesę Tolleris (Toller 1968). Kūrinių išversta į lietuvių kalbą.

2931

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką