Eugenijus Savojietis (aliejus, 1718, dailininkas J. van Schuppenas, Nacionalinis muziejus Amsterdame)

Eugènijus Savojiẽtis (Eugen von Savoyen) 1663 10 18Paryžius 1736 04 24Viena, Austrijos karo veikėjas. Feldmaršalas (1693). Soissons’o grafo iš Savojos kunigaikščių Carignanų linijos ir O. Mancini, kardinolo Mazarini dukterėčios, sūnus.

1663 perėjo į Habsburgų tarnybą. Tarnavo imperatoriams Leopoldui I, Juozapui I ir Karoliui VI. Pasižymėjo per 1683–88, 1697, 1715–18 karus su turkais Vidurio Europoje ir Balkanuose (Austrijos–Turkijos karai), 1689–97 karą su Prancūzija, 1701–14 Ispanijos įpėdinystės karą. Laimėjo 24 mūšius, tarp jų 7 istorinės reikšmės. Sumušė turkus prie Zentos (1697; Zentos mūšis), Petrovaradino (1719), Belgrado (1719); jie buvo išvyti iš Vengrijos.

Su Marlboroughʼo kunigaikščiu J. Churchilliu 1704 sumušė Prancūzijos ir Bavarijos kariuomenę prie Blenheimo. Po Eugenijaus Savojiečio pergalės prieš Prancūziją prie Turino (1709) Habsburgai prisijungė Lombardiją, po pergalių prie Oudenaardės (1708; Oudenaardės mūšis) ir Malplaquet (1709; Malplaquet mūšis) – Nyderlandus. 13 kartų sužeistas. Buvo išsilavinęs, globojo menus ir mokslą. Napoleono I manymu, Eugenijus Savojietis buvo vienas didžiausių visų laikų karo strategų.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką