Buisson Ferdinand Édouard (Ferdinanas Eduaras Biuisònas) 1841 12 20Paryžius 1932 02 16Thieuloy‑Saint‑Antoine (Oise’os departamentas), prancūzų pedagogas, politikas.
Biografijos faktai
1866–1870 Šveicarijoje dėstė Neuchâtelio akademijoje. 1867 dalyvavo Ženevos taikos konferencijoje, pasisakė už Jungtinių Europos valstybių sukūrimą. 1870 Prancūzijoje įkūrė prieglaudą karo našlaičiams. 1871 Paryžiaus švietimo inspektorius, 1878 Prancūzijos liaudies švietimo ministerijos vyriausiasis inspektorius, 1879–1896 Pradinio mokymo departamento direktorius. 1896–1902 dėstė Sorbonoje; profesorius (1896). Su ministru pirmininku J. F. Ferry pertvarkė Prancūzijos švietimo sistemą: įkūrė pasaulietines mokyklas (1881), parengė privalomo ir nemokamo pradinio mokslo įstatymų projektus (1882). F. É. Buissono iniciatyva įsteigtos dvi aukštosios pedagoginės mokyklos, pedagoginis muziejus. Žmogaus teisių lygos vienas įkūrėjų (1898), 1913–1926 jos prezidentas.
Ferdinand Édouard Buisson
1902–1914 Nacionalinio Susirinkimo narys, 1919–1923 radikaliųjų socialistų partijos narys. Siekė, kad būtų įvestas privalomas ir nemokamas profesinis mokymas, moterims suteikta teisė balsuoti, išnyktų nacionalinė nesantaika tarp prancūzų ir vokiečių.
Veikalai
Džibučio pašto ženklas, skirtas F. É. Buissonui (2008)
Svarbiausi veikalai: Pasaulietinės dorovės religinis pamatas (Le Fond religieux de la morale séculière 1873), Pedagogikos ir pradinio mokymo žodynas (Dictionnaire de pédagogie et de l’instruction primaire 7 tomai 1882–93), Konferencija ir pedagoginis pašnekesys (Conférence et causerie pédagogique 1897), Moterų balsavimas (Le Vote des femmes 1911), Pasikeitimas mintimis apie karą ir taiką (La Transformation des idées de la guerre et de paix 1927), rinktiniai raštai Pasaulietiškas moralistas (Un moraliste laïque 1933).
Apdovanojimai
Nobelio taikos premija 1927 (su L. Quidde).
2818