François Mauriac

Mauriac François (Fransua Moriãkas) 1885 10 11Bordeaux 1970 09 01Paryžius, prancūzų rašytojas. C. Mauriaco tėvas. Prancūzų akademijos narys (1933). Augo religingoje šeimoje, perėmė jansenizmo idėjas. 1905 Bordeaux universitete baigė literatūros studijas. Nuo 1908 Paryžiaus École Nationale des Chartes studijavo literatūrą. 1912 įsteigė katalikišką žurnalą Cahiers. Per II pasaulinį karą dalyvavo Pasipriešinimo judėjime, skelbė straipsnius pogrindinėje spaudoje (slapyvardžiu Forez). 1952–69 dirbo laikraštyje Le Figaro Littéraire, 1954–61 – L’Express. Sukūrė eilėraščių (rinkiniai Rankos, sudėtos maldai / Les Mains jointes 1909, Atsisveikinimas su paauglyste / Adieu à l’adolescence 1911). Esė rinkiniuose Romanas (Le Roman 1928), Romanistas ir jo personažai (Le Romancier et ses personnages 1933) teigė, kad 20 a. literatūra turi spręsti 3 pagrindinius konfliktus: Dievo ir žmogaus, vyro ir moters, žmogaus ir jo sąžinės. Savo mokytojais laikė B. Pascalį ir J.‑B. Racine’ą; parašė biografijas Racine’o gyvenimas (La Vie de Racine 1928), Proustas (1926), Susitikimas su Pascaliu (La Rencontre avec Pascal 1926), Blaise’as Pascalis ir jo sesuo Jacqueline’a (Blaise Pascal et sa sœur Jacqueline 1931), Jėzaus gyvenimas (La Vie de Jésus 1936, lietuvių kalba 1936, 2003), De Gaulle’is (1964). Romanus Grandinėmis surakintas vaikas (L’Enfant chargé de chaînes 1913), Purpuru apvedžiota toga (La Robe prétexte 1914), Kūnas ir kraujas (La Chair et le sang 1920), Pirmumo teisės (Préséances 1921), Bučinys raupsuotajam (Le Baiser aux lépreux 1922), Gimdytoja (Génitrix 1923, lietuvių kalba 1939, 1953), Ugnies upė (Le Fleuve du feu, abu 1923, lietuvių kalba 1936), Meilės dykuma (Le Désert de l’amour 1925, lietuvių kalba 1995), Terezė Deskeiru (Thérèse Desqueyroux 1927, lietuvių kalba 1999), Gyvačių kamuolys (Le Nœud de vipères 1932, lietuvių kalba 1934, 1975 21994), Frontenakų paslaptis (Le Mystère Frontenac 1933, lietuvių kalba 1999), Nakties pabaiga (La Fin de la Nuit 1935), Juodieji angelai (Les Anges noirs 1936), Link nežinomos jūros (Chemins de la mer 1939, lietuvių kalba 1999), La Pharisienne (Fariziejė 1941, lietuvių kalba 1996), Beždžionėlis (Le Sagouin 1951, lietuvių kalba 2002, 2003), Galigaï (1952), Avinėlis (L’Agneau 1954) sieja bendra moralinė atmosfera, nykios provincijos aplinkos ir herojaus dvasinių siekių kontrastas. Autorius parodo kūno priklausomumą nuo dvasios poreikių: džiaugsmas ir laimė neatsiejami nuo nuodėmės. Herojai draskomi vidinių prieštaravimų, konfliktas grindžiamas emocinėmis kolizijomis; dieviškojo ir šėtoniškojo pradų kova kelia psichologinę įtampą. Tradicinis šeimos romanas papildomas prustiškuoju psichologizmu, gilia jausmų analize, naudojamas vidinis monologas, išpažinties, prisiminimų, laiškų forma. Vidinis pasaulis atskleidžiamas jūros, dykumos, gyvačių kamuolio, tylos, audros, landų gamtovaizdžio simboliniais leitmotyvais. Dar parašė dramų (Asmodėjus / Asmodée 1937, Nemylimi / Les Mal-Aimés 1945), knygas Dienoraštis (Journal 1934–51), Vidiniai memuarai (Mémoires intérieurs 1959), Nauji vidiniai memuarai (Nouveaux mémoires intérieurs 1965), Politiniai memuarai (Mémoires politiques 1967), Užrašų knygelės (Bloc-Notes, parašyta 1952–1957, išleista 1958), Nauja užrašų knygelė (Le Nouveau Bloc-Notes, parašyta 1961–64, išleista 1968), kino scenarijų Kasdienė duona (Le Pain vivant 1955), romaną Anų laikų paauglys (Un adolescent d’autrefois 1969; nebaigtas). Po mirties išleista Paskutinė užrašų knygelė (Le Dernier Bloc-Notes 1971), nebaigtas romanas Maltavernas (Maltaverne 1972). Nobelio literatūros premija (1952).

Forez

L: J. P. Sartre François Mauriac et la liberté / Situations Paris 1961.

510

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką