Simmel Georg (Georgas Zmelis) 1858 03 01Berlynas 1918 09 28Strasbūras, vokiečių filosofas, sociologas. Gyvenimo filosofijos atstovas. Formaliosios sociologijos kūrėjas ir vienas konflikto teorijos pradininkų. Dr. (1881).

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1876–81 studijavo filosofiją ir istoriją Berlyno universitete. 1885–1914 dėstė Berlyno, 1914–18 – Strasbūro universitete; profesorius (1901).

Tyrimų sritys

Pažiūroms turėjo įtakos W. Dilthey. Daugiausia tyrinėjo kultūros filosofijos ir socialinės teorijos klausimus. G. Simmelis analizavo kultūros ir gyvybinio prado dualizmo problemas.

Filosofinės idėjos

Teigė, kad gyvenimas yra kultūriškai ir istoriškai sąlygotų patirčių, išgyvenimų srautas. Gyvenimas nuolat kovoja su visomis sustabarėjusiomis pažinimo ir praktikos formomis, pavyzdžiui, ekonominis gyvenimas – su gamybos, modernizmas – su tradicinėmis meno formomis. Kultūra, nors ir suformuota gyvenimo, įgauna savąją plėtros kaitą ir logiką, reiškiasi per formas, kurios konkrečiu laikotarpiu įgauna vis kitokį turinį. Kultūrai atitrūkus nuo gyvenimo, ji tampa tuščia, gryna logika ir net gali būti priešiška gyvenimui. Socialiniai vaidmenys be gyvybinio turinio tampa formaliomis kaukėmis. Mokslas, užuot tarnavęs visuomenei, kuria sau. Pasak G. Simmelio, šiuolaikiniam laikotarpiui būdinga didėjantis formos ir gyvenimo atotrūkis. Didėja pinigų įtaka kultūrai, politikai, individui. Pinigams tapus vertės svarbiausiu kriterijumi, žmogus įgyja laisvę, bet susvetimėja su savo kūriniais ir aplinka, vienodėja su kitais individais, pinigai ima valdyti žmogų.

Sociologinės idėjos

Stengdamasis paversti sociologiją savarankišku ir tiksliu mokslu, kūrė ir plėtojo formaliąją sociologiją. Visuomenę suprato kaip individų pastovių tarpusavio sąveikų visumą. Vienas pagrindinių sociologijos uždavinių – suvokti šių sąveikų esmę ir tirti jų formas. Socialinio gyvenimo pagrindinės formos yra šios: sąveikų procesai (dominavimas, paklusimas, varžymasis), individų tipai (pavyzdžiui, aristokratas, cinikas ir panašiai) ir sąveikų raidos modeliai (pavyzdžiui, didėjant grupės narių skaičiui, silpnėja jos narių solidarumas). Skirstė šias formas ir pagal tai, kaip jos nutolusios nuo gyvenimiškų patirčių srauto. Arčiausiai gyvenimo yra spontaniškos formos (mainai, pamėgdžiojimas), toliausiai – ekonominės formos.

Įtaka

G. Simmelis turėjo daug įtakos Čikagos mokyklos, Frankfurto mokyklos atstovams, M. Heideggeriui, M. Buberiui, M. Scheleriui, K. Mannheimui ir kitiems.

Veikalai

Svarbiausi veikalai: Apie socialinę diferenciaciją (Über sociale Differenzierung 1890), Istorijos filosofijos problemos (Die Probleme der Geschichtphilosophie 2 t.), Įvadas į etikos mokslą (Einleitung in die Moralwissenschaft 2 t., abu 1892–93), Pinigų filosofija (Philosophie des Geldes 1900), Didmiestis ir dvasinis gyvenimas (Die Grosstädte und das Geistesleben 1903), Sociologija. Sociacijos formų tyrimas (Soziologie. Untersuchungen über die Formen der Vergesellschaftung 1908), Pagrindinės filosofijos problemos (Hauptprobleme der Philosophie 1910).

Lietuvių kalba išleista G. Simmelio kūrinių rinktinė Sociologija ir kultūros filosofija (2007).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką