Gùstavas I Vazà (Gustav I Vasa), tikr. Gustav Eriksson 1496 05 12 ar 1497 05 03Rydboholm ar Lindholmen (prie Stokholmo) 1560 09 29Stokholmas, Švedijos karalius (1523–60). Vazų dinastijos pradininkas. Eriko XIV tėvas.
Kilęs iš didikų giminės, kuri priešinosi Kalmaro unijai (1397). 1518–19 danų kalintas kaip įkaitas; pabėgo į Liubeką. Po 1520 vadinamosios Stokholmo kruvinosios pirties (išžudyta daug švedų didikų, tarp jų Gustavo I Vazos tėvas) Dalarnoje 1521 surengė sukilimą prieš Danijos valdžią. Liubeko remiamas pasiekė pergalę, 1523 paskelbtas Švedijos karaliumi (galutinai nutraukta Kalmaro unija). 1527 perėmė dalį Bažnyčios turtų ir pajamų, vėliau pamažu įvedė liuteronybę (1536 Örebro sinodas). 1540 galutinai nutraukė ryšius su Vatikanu, buvo paskelbtas Švedijos Bažnyčios vadovu.
Gustavas I Vaza (aliejus, apie 1550, nežinomas dailininkas)
Sukūrė centrinę administraciją, valstybės iždą, stiprią kariuomenę. Slopino liaudies sukilimus (1527–28, 1542–43 ir kitus). 1544 privertė parlamentą paskelbti Švedijos sostą paveldimu Vazų, evangelikų liuteronų tikėjimą – valstybine religija. Ypač prižiūrėjo karaliaus kanceliarijos ir iždo valdininkų darbą. Kaip didžiausias šalies žemvaldys stengėsi sukultūrinti naujas žemes, plėtė valstybinių dvarų tinklą. Vykdė taikią užsienio politiką, tik 1555–57 kariavo su Maskva.
1412