Bergman Ingmar (Ingmaras Bèrgmanas) 1918 07 14Uppsala 2007 07 30Fårö (Gotlando lenas), švedų režisierius, scenaristas. Žymiausias švedų kino režisierius, vienas moderniojo kino kūrėjų.

Išsilavinimas ir teatrinė veikla

1938–40 studijavo Stokholmo universitete (literatūrą ir meno istoriją). Nuo 4 dešimtmečio dirbo įvairiuose teatruose, tarp jų Karališkajame dramos teatre Stokholme (1963–66). Pastatė spektaklių pagal W. Shakespeare’o (Makbetas 1948, Karalius Lyras 1984, Hamletas 1987), T. Williamso (Geismų tramvajus 1949), A. Strindbergo (Šmėklų sonata 1954, 1971, Freken Julija 1986), H. Ibseno (Heda Gabler 1964) ir kitų dramaturgų pjeses. 5 dešimtmetyje pradėjo darbą kine kaip scenaristas.

Ingmar Bergman

Režisuoti filmai

I. Bergman. Filmo Vasaros interliudija kadras (1951; Mari – M.‑B. Nilson, Henrikas – B. Malmstenas)

1945 debiutavo vaidybiniu filmu Krizė. Sukūrė daugiau kaip 50 filmų (tarp jų televizijos ir dokumentinių). Ankstyvuosiuose filmuose (Kalėjimas / Fängelse 1949, Vasara su Monika / Sommaren med Monika, Moterys laukia / Kvinnors väntan, abu 1952, Juokdarių vakaras / Gycklarnas afton 1953, Vasarvidžio nakties šypsenos / Sommarnattens leende 1955, Kanų kino festivalio prizas 1956) akcentuojamos dorovinės šeimos problemos, išryškėjo savita pasakojimo stilistika, lyrizmas, humoras. Filosofijos, religijos klausimai gvildenami filmuose Septintasis antspaudas (Det sjunde inseglet 1957, Kanų kino festivalio prizas), Žemuogių pievelė (Smultronstället 1957, Berlyno kino festivalio prizas, Venecijos kino festivalio prizas, abu 1958), Ant gyvenimo slenksčio (Nära livet 1958, Kanų kino festivalio prizas), Veidas (Ansiktet 1958, Venecijos kino festivalio prizas 1959), Šaltinis (Jungfrukällan 1960, Kanų kino festivalio prizas 1961), trilogijoje Tarytum veidrodyje (Såsom i en spegel 1961), Komunija (Nattsvardsgästerna), Tylėjimas (Tystnaden, abu1963).

Herojų dvasinė sumaištis, asmenybės skilimas perteikiami sapnais, vidiniu monologu. 7–10 dešimtmečio filmuose (Persona 1966, Vilko valanda / Vargtimmen 1968, Šnabždesiai ir riksmai / Viskningar och rop 1972, Vedybinio gyvenimo scenos / Scener ur ett äktenskap 1973, Gyvatės kiaušinis / The Serpent’s Egg 1977, Rudens sonata / Herbstsonate 1978, Fani ir Aleksandras 1982, Venecijos kino festivalio prizas 1983, Klouno akivaizdoje / Larmar och gö sig till 1998) plėtojama vienatvės, beviltiškumo prieš viešpataujantį blogį tema, analizuojami sudėtingi šeimos psichologiniai santykiai.

I. Bergman. Filmo Žemuogių pievelė kadras (1957; Profesorius Borgas – V. Sjöströmas)

Scenarijai ir knygos

Parašė savo filmų scenarijus (lietuvių kalba išleista knyga Vilko valanda: Riksmai ir kuždesiai: Komunija: Tarytum veidrody 2021), knygas Scenos iš vedybinio gyvenimo (Scener ur ett äktenskap 1973, lietuviškai 2004 su romanu Sarabanda / Saraband 2003), Fani ir Aleksandras (Fanny och Alexander 1984, lietuviškai 2009), Laterna magica (1987, lietuviškai 1994), Geri ketinimai (Den goda viljan 1993, lietuviškai 2001), Intymūs pokalbiai (Enskilda Samtal 1996, lietuviškai 1997), Neištikimoji (Trolösa 2000, lietuviškai 2003). Dar lietuvių kalba išleista knyga Žemuogių pievelė: Sekmadienio vaikas: Rudens sonata (2019).

Atminimo įamžinimas

1978 Švedijos kino institutas įsteigė I. Bergmano prizą.

Apdovanojimai

Kanų kino festivalio prizas (1956, 1957, 1958, 1961). Berlyno kino festivalio prizas (1958). Venecijos kino festivalio prizas (1958, 1959, 1983). Venecijos (1971), Kanų kino festivalio prizas už viso gyvenimo kūrybą (1997, 1998).

L: F. Billguist Ingmar Bergman: Teatermannen och filmskaparen Stockholm 1960; P. Cowie Ingmar Bergman: A Critical Biography London 1982.

2766

2271

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką