Isabelle Huppert

I. Huppert (kairėje). Žanos vaidmuo filme Ceremonija (1995, režisierius C. Chabrolis; Sofi – S. Bonnaire)

Huppert Isabelle (Izabelė Jupèr), tikr. Isabelle Anne Madeleine 1953 03 16Paryžius, prancūzų aktorė. 1975 baigė Nacionalinę teatro meno konservatoriją Paryžiuje (studijavo pas Jeaną‑Laurent’ą Cochet ir A. Vitezą).

Kine vaidino nuo 1971, sukūrė daugiau kaip 140 vaidmenų, pirmus ryškesnius – prancūzų filmuose Šokantys valsą (1973, režisierius B. Blier), Teisėjas ir žudikas (1976, režisierius B. Tavernier). Tarptautinį pripažinimą pelnė Šveicarijos režisieriaus C. Goretta filme Nėrėja (1977). Vaidino daugelyje režisieriaus C. Chabrolio filmų (Violette Nozière 1978, Kanų kino festivalio prizas, Moterų reikalas 1988, Venecijos kino festivalio prizas, Ponia Bovari 1991, Ceremonija 1995, Venecijos kino festivalio prizas, Mika – Ačiū už šokoladą 2000). Kiti svarbesni vaidmenys: Neli (Lulu, režisierius M. Pialat), Ela (Dangaus vartai, režisierius Michaelis Cimino, abu 1980), Izabelė (Aistra 1982, režisierius J.-L. Godard’as), Mari Šatova (Demonai 1988, režisierius A. Wajda), Moteris (Malina 1991, režisierius W. Schroeteris).

21 a. reikšmingus vaidmenis sukūrė M. Haneke’s filmuose: Erika Kohut (Pianistė 2001, Kanų kino festivalio prizas), Ana (Vilko valanda 2003), Eva (Meilė 2012), Ana (Laiminga pabaiga 2017). Kiti svarbesni 21 a. 1–2 dešimtmečio vaidmenys: Augustina (8 moterys 2002, režisierius F. Ozonas, Berlyno kino festivalio prizas, su kitais), Elena (Mano motina 2004, režisierius Christophe’as Honoré), Gabrielė (Gabrielė 2005, režisierius P. Chéreau), Marija (Balta medžiaga 2009, režisierė Claire Denis), Tereza (Belaisvė, režisierius Brillante Mendoza), Ana (Kitoje šalyje, režisierius Hong Sang‑su, abu 2012), Izabelė (Meilės slėnis, režisierius Guillaume’as Nicloux), Izabelė (Garsiau už bombas, režisierius Joachimas Trieras, abu 2015), Natali (Ateitis 2016, režisierė Mia Hansen‑Løve), Mišelė (Ji 2016, režisierius P. Verhoevenas), Eva (Eva 2018, režisierius Benoît Jacquot). Vaidino įvairaus žanro filmuose, sukūrė sudėtingo vidinio pasaulio, dviprasmės moralės, kontroversiško elgesio, trapių, bet valingų moterų daugiasluoksnius psichologinius paveikslus.

Nuo 1971 vaidina Prancūzijos ir kitų šalių teatruose. Reikšmingų vaidmenų sukūrė režisierių L. Bondy (Araminta – P. C. de Marivaux Melagingi prisipažinimai 2014), J. L. B. Lassalle’io (Medėja – Euripido Medėja 2000), C. Régy (Jeanne’a d’Arc – A. Honeggero oratorija Jeanne’a d’Arc ant laužo 1992, P. Claudelio tekstas, Ji – Sarah Kane 4.48 Psichozė 2002), K. Warlikowskio (Blanša – Tramvajus 2010, pagal T. Williamsą, Fedra – Fedra 2016), R. Wilsono (Orlandas – Orlandas 1993, pagal V. Woolf, Ponia Mertioj – H. Müllerio Kvartetas 2006, Marija Stiuart – Marija pasakė tai, ką pasakė 2019), P. Zadeko (Izabelė – W. Shakespeare’o Akis už akį 1991) spektakliuose.

Europos teatro premija (2017).

1706

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką