Jaroslav Seifert

Seifert Jaroslav (Jaroslavas Sefertas) 1901 09 23Praha 1986 01 10Praha, čekų poetas. Dirbo įvairių periodinių leidinių redakcijose. 1921 įstojo į Čekoslovakijos komunistų partiją (1929 pašalintas). Su kitais įkūrė avangardinę literatūrinę grupę Devětsil, leido to paties pavadinimo žurnalą. Nuo 1949 užsiėmė vien literatūrine veikla. 1968–70 Čekoslovakijos rašytojų sąjungos pirmininkas. Vienas pirmųjų pasirašė Chartiją 77. Dalyvavo savilaidoje, visuose svarbiausiuose gyvenamojo laikotarpio literatūros, kultūros ir visuomenės procesuose. Debiutavo proletarinės poezijos rinkiniais Miestas ašarose (Město v slzách 1921), Pati meilė (Samá láska 1923). Vėliau atstovavo poetizmo literatūros krypčiai, kūrybos pagrindinis principas buvo lyrizmas (eilėraščių rinkiniai TSF bangomis / Na vlnách TSF 1925, Lakštingala prastai čiulba / Slavík zpívá špatně 1926, Pašto balandis / Poštovní holub 1929). ketvirtajame dešimtmetyje nuo avangardistų nutolo; išleisti geriausi J. Seiferto poezijos rinkiniai Obuolys nuo kelių (Jablko z klína 1933), Veneros rankos (Ruce Venušiny 1936), Sudie, pavasari (Jaro, sbohem 1937), Aštuonios dienos (Osm dní 1938, skirtas T. G. Masarykui atminti). Poezijos pagrindinės temos – amžinosios vertybės, tautos istorija ir kultūra, žmogaus dvasingumas ir individualybė, santykiai su artimaisiais. Karo metų lyrikoje (rinkiniai Boženos Němcovos vėduoklė / Vějíř Boženy Němcové, Šviesa apvilkta / Světlem oděná, abu 1940, Akmeninis tiltas / Kamenný most 1944, Molio šalmas / Přilba hlíny 1945) vyrauja patriotiniai motyvai. 1950 išleidus poemą Giesmė apie Viktorytę (Píseň o Viktorce), J. Seifertą užsipuolė stalinistinė kritika; kurį laiką jis kūrė vien vaikams. Septintajame dešimtmetyje parašė poezijos laisvosiomis eilėmis (rinkiniai Koncertas saloje / Koncert na ostrově 1965, Halley kometa / Halleyova kometa, Varpo liejimas / Odlévání zvonů, abu 1967). Paskutiniai eilėraščių rinkiniai (Skėtis iš Pikadilio / Deštník z Piccadilly 1976, Maro stulpas / Morový sloup 1977 Vakarų Vokietijoje, 1981 Čekoslovakijoje, Būti poetu / Býti básníkem 1983) sukurti silpstant sveikatai (atsiimti Nobelio premijos vyko J. Seiferto duktė), juose ryšku vaikystės ir jaunystės prisiminimai, mirties, laikinumo temos. Eilėraščiams būdinga muzikalumas, žodžių žaismas, alegoriškumas. Parašė atsiminimų knygą Visos pasaulio grožybės (Všeckny krásy světa 1982). Išvertė rusų, prancūzų poezijos. J. Seiferto eilėraščių paskelbta lietuvių kalba. Nobelio literatūros premija (1984).

363

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką