Kepler Johannes (Johanesas Kèpleris) 1571 12 27Weil der Stadt (prie Stuttgarto) 1630 11 15Regensburg, vokiečių astronomas ir matematikas.

Išsilavinimas ir veikla

1589–93 mokėsi Tübingeno universitete. 1594–1600 dėstė Grazo universitete. 1600 persikėlė į Prahą ir dirbo T. Brahe’s padėjėju. 1601–12 karališkasis matematikas. 1612 persikėlė į Linzą. 1626–28 gyveno Ulme, 1628–30 – Żagańyje (Lenkija).

Mokslinė veikla ir knygos

Studijuodamas Tübingeno universitete perėmė M. Koperniko heliocentrinės pasaulio sistemos idėją, kurią rėmė ir propagavo savo darbuose. Vienas pirmųjų tokių veikalų buvo Kosmografijos paslaptis / Mysterium cosmographicum (1596). 1604 sužibusios supernovos (Keplerio supernova) stebėjimus aprašė knygoje Apie naują žvaigždę / De stella nova (1606). Remdamasis Marso judėjimo stebėjimų duomenimis atrado pirmuosius du planetų judėjimo dėsnius (Keplerio dėsniai). Jie aprašyti traktate Naujoji astronomija /Astronomia nova (1609), trečiąjį suformulavo veikale Pasaulio harmonija / Harmonice mundi (1619). Veikale Koperniko astronomijos santrauka / Epitome astronomiae Copernicanae (išleistas dalimis 1618–21) įrodė, kad pirmieji du Keplerio dėsniai tinka ir kitų Saulės sistemos planetų bei Mėnulio judėjimui apibūdinti (Keplerio dėsniai padėjo I. Newtonui atrasti visuotinės traukos dėsnį).

Johannes Kepler (aliejus, medis, 1610, nežinomas dailininkas; Observatorijos muziejus Kremsmünsteryje, Aukštutinė Austrija)

Johannes Kepler (aliejus, medis, 1610, nežinomas dailininkas; Observatorijos muziejus Kremsmünsteryje, Aukštutinė Austrija)

Manė, kad Saulė – viena iš daugelio žvaigždžių ir kad kitos žvaigždės t. p. gali turėti savo planetų sistemas. Išdėstė Saulės ir Mėnulio užtemimų numatymo teoriją; sudarė planetų judėjimo lenteles (Rudolfo lentelės / Tabulae Rudolphinae 1627), kurios padėjo įtvirtinti heliocentrinės sistemos idėją. Svarbūs J. Keplerio optikos darbai. Knygoje Vitelijaus papildymai: optinė astronomijos dalis / Ad Vitellionem paralipomena, quibus astronomiae pars optica traditur (1604) pirmą kartą pateikė teisingą atvaizdo sudarymo kamera obskura teoriją ir pirmą teisingą regėjimo proceso paaiškinimą. Traktate Dioptrika / Dioptrice (1611) pirmasis aprašė visiškojo vidaus atspindžio reiškinį, lęšių savybes, tikrąjį, tariamąjį, tiesųjį ir apverstąjį optinį atvaizdą, pateikė naują lęšinio teleskopo (teleskopo refraktoriaus) optinę schemą. Plėtojo logaritmų skaičiavimo teoriją, sudarė logaritmų lenteles.

Atminimo įamžinimas

J. Keplerio vardu pavadintas asteroidas nr. 1134, krateriai Mėnulyje ir Marse, t. p. universitetas Linze.

3018

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką