Perón Juan Domingo (Chuanas Domingas Perònas) 1895 10 08Lobos (Buenos Airių provincija) 1974 07 01Buenos Airės, Argentinos valstybės veikėjas. Pulkininkas (1943).
Baigė karo mokyklą. 1936–37 karo atašė Čilėje. 1937–40 karo atstovas Italijoje, Ispanijoje, Prancūzijoje, Jugoslavijoje. Tapo artimu asmeniu B. Mussolini vyriausybei. 1943 dalyvavo kariniame perversme prieš prezidentą Ramóną Castillo. 1943–44 socialinės apsaugos ir darbo ministras (nuolaidų profsąjungoms šalininkas; buvo mėgstamas darbininkų), 1944 karo ministras ir viceprezidentas. 5 dešimtmetyje kilusio politinio judėjimo – peronizmo pradininkas. 1946–55 Argentinos prezidentas (išrinktas); šiuo laikotarpiu J. D. Peróno veiklai didelę įtaką turėjo žmona M. E. de Perón. J. D. Peróno vyriausybė nacionalizavo Centrinį banką, užsienio kapitalui priklausančius geležinkelius, kitas įmones. 1947 įkūrė Teisingumo partiją (vadinamąją Peronistų), 1949 legalizavo partijų ir profsąjungų veiklą. 1955 per valstybės perversmą nuo valdžios nušalintas, išvyko į Paragvajų, vėliau – į Panamą, Ispaniją. 1973 grįžo ir vėl buvo išrinktas prezidentu (viceprezidente tapo trečioji žmona M. E. de Perón).
Juan Domingo Perón
1489