Jules Mazarin (aliejus, apie 1650, dailininkas M. Le Nainas, Versalio rūmai)

Mazarin Jules (Žiulis Mazarènas), tikr. Giulio Mazzarino (Džulijus Madzarnas) 1602 07 14Pescina (Abruzzo sr., Italija) 1661 03 09Vincennes, Prancūzijos valstybės veikėjas. Kardinolas (1641). Auklėtas jėzuitų, studijavo teisę Alcalá de Henareso universitete (dabar Madrido universitetas). Remiamas įtakingos Colonnų giminės tapo Vatikano diplomatu. 1631 lankydamasis Prancūzijoje susižavėjo kardinolo A. J. de Richelieu politiniu genialumu. 1634–36 popiežiaus nuncijus Prancūzijoje, slapta rėmė kardinolą A. J. de Richelieu. 1639 oficialiai tapo Prancūzijos karaliaus pavaldiniu, nuo 1640 gyveno Prancūzijoje. Mirus kardinolui A. J. de Richelieu (1642) ir karaliui Liudvikui XIII (1643) karalienės regentės Onos Austrės paskirtas pirmuoju ministru ir mažamečio Liudviko XIV globėju. Sėkmingai užbaigė Trisdešimties metų karą (1618–48), po kurio susilpnėjo Habsburgų įtaka, o Prancūzijai atiteko Elzasas. Šalies viduje mažai rūpinosi dėl karo meto nepriteklių, tai sukėlė liaudies ir dalies diduomenės nepasitenkinimą, kuris išsiplėtė į pilietinį karą (Fronda). J. Mazarinas, Ona Austrė ir Liudvikas XIV buvo priversti bėgti iš Paryžiaus, vėliau J. Mazarinas pasitraukė į Vokietiją, iš kur vadovavo karui su Fronda. 1653 grįžo, rūpinosi Liudviko XIV lavinimu, padėjo jam parengti įžymių administratorių (J.‑B. Colbert’as, N. Fouquet, M. Le Tellier) grupę. Rėmė menus ir mokslą, savo biblioteką padarė viešą, 1648 įkūrė Tapybos ir skulptūros akademiją (dabar dalis Laisvųjų menų akademijos).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką