Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius Karolis II (aliejus, tarp 1660 ir 1665, dailininkas J. M. Wrightas, Nacionalinė portretų galerija Londone)

Kãrolis II (Charles II) 1630 05 29Londonas 1685 02 06Londonas, Anglijos, Škotijos ir Airijos karalius (1660–85). Karolio I antrasis sūnus (vyriausias iš išlikusių vaikų), Jokūbo II brolis. Per Anglijos revoliuciją 1649 nukirsdinus Karolio II tėvą, Škotijoje 1650 paskelbtas karaliumi. 1651 įsiveržė į Angliją, bet O. Cromwellio kariuomenės buvo sumuštas; pabėgo į Prancūziją, vėliau gyveno Ispanijoje, Nyderlanduose. 1658 mirus O. Cromwelliui Anglijoje padaugėjo monarchijos restauravimo šalininkų. 1660 O. Cromwellio karvedys G. Monckas įžengė su kariuomene į Londoną ir paleido Parlamentą. Karolis II paskelbė Bredos deklaraciją, pagal kurią savo politiniams priešininkams suteikė amnestiją. Sušauktas naujas Parlamentas 1660 05 paskelbė Karolį II karaliumi.

Karolio II pirmasis ministras E. Hyde’as atkūrė per revoliuciją pašlijusį Anglikonų Bažnyčios autoritetą. Nepaisant Bredos deklaracijoje paskelbtų pažadų buvo persekiojami nonkonformistai ir presbiterijonai. Už paskolą, gautą iš Prancūzijos karaliaus Liudviko XIV, sudarė su juo sąjungą, dėl kurios 1672 Anglija pradėjo karą su Olandija (Anglijos–Olandijos karai). Per jį Anglija galutinai atėmė iš Olandijos Niujorką. Siekdamas vienvaldystės Karolis II 1681 paleido Parlamentą ir daugiau jo nebešaukė.

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką