Kãrolis VII (Karl VII) 1697 08 06Briuselis 1745 01 20Miunchenas, Šventosios Romos imperatorius (1742–45), Bavarijos kurfiurstas Karolis Albertas (1726–45).

Karolis VII (po 1745, dailininkas Georgas Desmaréesas)

Per Ispanijos įpėdinystės karą (1700–14) buvo išvežtas į Vieną, kur jį auklėjo jėzuitai. 1717 vadovavo bavarams, kurie Šventosios Romos imperijos kariuomenės gretose kovojo su Turkija. Karolis VII pripažino Pragmatinę sankciją, pagal kurią Austrijos sostas turėjo tekti Šventosios Romos imperatoriaus Karolio VI vyriausiajai dukteriai Marijai Teresei.

1740 mirus Karoliui VI, Karolis VII prisidėjo prie Prūsijos ir Prancūzijos koalicijos, nukreiptos prieš Mariją Teresę, joms padedant buvo išrinktas imperatoriumi. Kilo Austrijos įpėdinystės karas, Austrijos kariuomenė įsiveržė į Bavariją. Karolis VII tapo antiaustriškos koalicijos marionete, 1744 Prancūzijos ir Prūsijos pastangomis jam buvo grąžinta Bavarija. Po Karolio VII mirties jo sūnus Maksimilianas III buvo priverstas atsisakyti pretenzijų į imperatoriaus sostą.

Karolis Albertas

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką