Leukpas (Leukippos), 5 amžiaus prieš Kristų graikų filosofas.

Gyvenimo faktai

Dėl kilmės vietos nesutariama – šaltiniai mini Elėją, Miletą, Abderus. Biografinių duomenų išlikę nedaug: yra žinoma, kad buvo Demokrito mokytojas, o Leukipo amžininkai – Parmenidas, Zenonas Elėjietis, Empedoklis ir Anaksagoras Klazomenietis.

Veikalai

Leukipui priskiriami veikalai Didysis diakosmas ir Apie protą. 4 amžiuje prieš Kristų Leukipo ir Demokrito tekstai buvo sujungti, todėl sunku atskirti šių filosofų teorijų elementus.

Idėjų ištakos

Leukipo atomistinė teorija netiesiogiai susijusi su Elėjos filosofine tradicija. Žinoma, kad Leukipas klausė aporijų kūrėjo Zenono Elėjiečio paskaitų, bet jo sekėju netapo. Išeities iš šio filosofo atskleistų paradoksų, nesiekdamas jų išspręsti logiškai, bandė ieškoti Jonijos filosofinėje tradicijoje.

Atomizmas

Leukipas teigė, kad egzistuoja begalinis nuolat judančių elementų rūšių skaičius ir begalinė šių elementų formų įvairovė. Prieštaraudamas elėjiečiams, kurie neigė nebūties realumą, Leukipas teigė, kad nebūtis, visiška tuštuma, yra tiek pat reali, kaip ir būtis bei kūnai. Siekdamas išvengti su begaliniu dalumu susijusių paradoksų Leukipas postulavo nedalių dalelių – atomų (gr. atomos – neperpjaunamas) – egzistavimą. Neigė būties nekintamumą ir tapatumą sau, bet kokį jusliškai patiriamų daiktų kitimą aiškino juos sudarančių atomų persigrupavimu į kitas konfigūracijas. Tokiam atomų judėjimui užtikrinti postulavo absoliučiai tuščią atomų judėjimo terpę – tuštumą (gr. to kenon). Manoma, Leukipo atomizmo ištakos yra grynai loginės, ne empirinės (kaip šiuolaikinės atomo fizikos), nors ši teorija vėlesnių antikos mąstytojų taikyta empiriškai stebimiems daiktų pokyčiams aiškinti.

Nuo Jonijos filosofų Leukipo mokymas skyrėsi tuo, kad postulavo ne vieną tikrovės pradą, o begalinę daugybę elementų. Šiuo požiūriu jo atomistinė teorija artima Empedoklio ir Anaksagoro teorijoms.

Determinizmas

Pasak Leukipo, visa, kas vyksta, vyksta priežastingai, dėl neatšaukiamos būtinybės (gr. anagkē, heimarmenē). Daiktų virsmą lemiantį atomų judėjimą suvokė kaip griežtai deterministinį procesą. Manoma, Leukipas pirmasis nustatė priežastingumo ir pakankamo pagrindo principus: iš pradžių juos taikė tik tikrovės fiziniam lygmeniui, vėliau ir loginiam.

Atomų savybės

Leukipo teigimu, judėjimas atomams būdingas savaime. Jų formų ir dydžių begalinė įvairovė lemia skirtingą įvairiomis kryptimis skriejančių įvairių rūšių atomų judėjimo greitį. Judriausi esą rutulio formos atomai. Susitelkę į vieną vietą atomai formuoja lokalius atomų sūkurius, iš kurių atsiranda pasauliai – šių didžiojoje tuštumoje yra be galo daug. Kiekvienas atomų sūkurys dėl natūralaus dėsningumo apsisiaučia apvalkalu, kuris neleidžia atomams išsprūsti iš sūkurio ribų. Kai kurie atomų telkiniai dėl didelio greičio užsiliepsnoja – taip atsiranda regimi dangaus šviesuliai.

Įtaka

Leukipo filosofija padarė didelę įtaką Demokritui ir su atomistine tradicija nesusijusiems mąstytojams (Melisui, Diogenui Apoloniečiui, Ekfantui ir kitiems).

708

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką