Poeto Michailo Jurjevičiaus Lermontovo portretas (dailininkas P. Zabolotskis, aliejus, 1837, Tretjakovo galerija Maskvoje)

Michail Lermontov

Lermontov Michail (Michailas Lèrmontovas) 1814 10 15Maskva 1841 07 27Piatigorsk, rusų rašytojas. Vienas žymiausių rusų rašytojų, rusų psichologinio romano pradininkas. Anksti netekęs motinos augo Tarchanuose (Penzos gubernija) pas senelę.

Išsilavinimas ir veikla

1830–32 studijavo Maskvos universitete. 1834 baigė Sankt Peterburgo gvardijos praporščikų ir kavalerijos junkerių mokyklą. Tarnavo husarų pulke Carskoje Selo.

Ankstyvoji kūryba

Kaip poetas išgarsėjo eilėraščiu Poeto mirtis (SmertPoėta 1837), kuriame aštriai smerkiami A. Puškino mirties kaltininkai. Už šį eilėraštį 1837 buvo perkeltas į Žemutinio Naugardo dragūnų pulką Kaukaze; Kaukazas vėliau tapo itin svarbia tema M. Lermontovo kūryboje. 1838 grįžęs į Sankt Peterburgą suartėjo su žurnalo Otečestvennye zapiski redakcijos nariais, taip pat su V. Belinskiu, V. Žukovskiu. 1840 už dvikovą vėl išsiųstas į veikiančiąją armiją Kaukaze. Žuvo dvikovoje.

1825–37 kūrybos laikotarpiui būdinga romantizmo estetikos tendencijos – dabarties ir realybės neigimas, laisvės, idealo aukštinimas, vienišas, maištingas herojus, ryšku G. Byrono ir dekabristų poezijos įtaka; vyrauja lyrinė poema (Demonas / Demon 1829, aštuonios redakcijos, paskutinė 1841, Paskutinis laisvės sūnus / Poslednij syn volnosti 1830, Lietuvaitė / Litvinka 1832). Parašė istorinį ir romantinį romaną Vadimas (1834; nebaigtas), vaizduojantį J. Pugačiovo sukilimą. Romantinėje pjesėje Maskaradas (parašyta 1835, išspausdinta 1842, lietuvių kalba pastatyta 1960, 1997, 2010) kritiškai vertino rusų aristokratų gyvenimą.

Vėlyvoji kūryba

Nuo 1837 M. Lermontovo kūryboje realistiniai elementai derinami su romantiniais, lyrinis veikėjas įgavo daugiau tragiškų bruožų, idealų siekis pakeistas negailestinga jų kritika. Lyrikos pilietiškumas derinamas su subjektyvumu, atsirado lyrinės išpažinties motyvų, filosofinių apmąstymų, tragiškų vizijų. Poemos Mcyris (1839, lietuvių kalba 1951) ir Demonas laikomos rusų maištingojo romantizmo geriausiais pavyzdžiais. M. Lermontovas rašė ir realistines poemas (Saška, parašyta apie 1836, išspausdinta 1882, Giesmė apie carą Ivaną Vasiljevičių, jaunąjį jo opričniką ir narsųjį pirklį Kalašnikovą / Pesnja pro carja Ivana Vasiljeviča, molodogo opričnika i udalogo kupca Kalašnikova, lietuvių kalba 1956, Tambovo iždininkė / Tambovskaja kaznačejša, abi 1838). Romanas Mūsų laikų herojus (Geroj našego vremeni 1840, lietuvių kalba 1936, 1949, abu pavadinimu Mūsų laikų didvyris, 1963, 1975) davė pradžią realistiniam psichologiniam romanui rusų literatūroje. Jame vaizduojamas rusų karininko aristokrato gyvenimo prasmės ieškojimas, parodomas iliuzijų žlugimas. Pagrindinio herojaus Pečiorino paveikslas atskleidžia rašytojo amžininko bruožus: norą veikti ir negebėjimą pritapti prie aplinkos. Romanui būdinga kritinis rusų visuomenės vaizdavimas, subtili veikėjų charakteristika, ištobulinta kompozicija, romantinių detalių derinimas su realistinėmis, tiksli kalba. M. Lermontovo kūryba turėjo didelę įtaką rusų literatūros raidai, jo kūrinių motyvais sukurta operų (A. Rubinšteino Demonas 1890), simfoninių kūrinių (S. Rachmaninovo Uola 1893), romansų (A. Dargomyžskis, M. Balakirevas), paveikslų (M. Vrubelio Demonas 1890). Kai kurie M. Lermontovo eilėraščiai virto liaudies dainomis.

Vertimai į lietuvių kalbą

Į lietuvių kalbą M. Lermontovo poezija pradėta versti 19 amžiaus pabaigoje (S. Dagilis, J. Mačys-Kėkštas). 20 amžiaus pradžioje vertėjai (Margalis, M. Dagilėlis, M. Vaitkus, M. Gustaitis) laisvai išvertė M. Lermontovo eilėraščių. 1922 išleisti M. Lermontovo Raštai (išvertė A. Valaitis). Vėliau jo poezijos išvertė S. Anglickis, V. P. Bložė, A. Churginas, J. Degutytė, J. Juškaitis, A. Maldonis, Justinas Marcinkevičius, E. Matuzevičius, E. Mieželaitis, V. Mykolaitis-Putinas, A. Miškinis ir kiti. Išleista M. Lermontovo poezijos (1949, 1964) ir prozos (1946, 1975) rinktinės, knyga Pasaulinės literatūros bibliotekos serijoje (kn. 52 1987).

R: Polnoe sobranie sočinenij v desjati tomach Moskva 2000–2002. L: J. Petronis Michailas Lermontovas. Bibliografinė rodyklė Vilnius 1972; Lermontovskaja ėnciklopedija Moskva 1999.

2223

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką