Prosper Mérimée

Mérimée Prosper (Prosperas Merim) 1803 09 28Paryžius 1870 09 23Kanai, prancūzų rašytojas. Prancūzų akademijos narys (1844). Studijavo teisę. Nuo 1831 istorinių paminklų generalinis inspektorius. Daug keliavo po Graikiją, Ispaniją, Italiją, Korsiką. Palaikė artimus ryšius su Napoleono III šeima. Pirmuosius romantinius kūrinius – pjesių rinkinį Ispanų aktorės Klaros Gazul teatras (Le Théâtre de Clara Gazul, comédienne espagnole 1825, lietuvių kalba 1961), balades Giuzla, arba Ilirinės poezijos rinktinė (La Guzla ou choix de poésies illyriques 1827) – išleido anonimiškai, pasivadinęs vertėju. Istorinėje dramoje Žakerija (La Jacquerie 1828) vaizduojamas 14 a. kaimiečių sukilimas prieš feodalų savivalę, istoriniame romane Karolio IX laikų kronika (La chronique du règne de Charles IX 1829, lietuvių kalba 1909, 1956 ²1993) aprašomi 16 a. religiniai karai. Vertingiausia kūrybinio palikimo dalis – novelės Matėjas Falkonė (Matéo Falcone, filmas 2003, režisierius H. Cisterne’as), Karolio XI vizija (Vision de Charles XI, lietuvių kalba 1956, 1993), Reduto paėmimas (L’Enlèvemant de la redoute), Tamango (lietuvių kalba 1947), Toledo perlas (La Perle de Tolède), Federigo, Etruskų vaza (Le Vase étrusque), Triktrako partija (La Partie de Trictrac, visos išspausdintos periodikoje 1829–30, 1832 išleistas rinkinys Mozaika / Mosaїques). 4–5 dešimtmetyje išleistos novelės Dviguba klaida (La Double Méprise 1833), Skaistyklos sielos (Les âmes du Purgatoire 1834), Ilio Venera (La Vénus d’Ille 1837, filmai: 1922, režisierius H. Homma, 1962, režisierius M. Babut du Marèsas), Kolomba (Colomba 1840, lietuvių kalba 1937 ²1953, filmai: 1933, režisierius J. Séveracas, 1948, režisierius É. Couzinet, pavadinimu Vendetta 1950, režisierius M. Ferreris), Arsena Gijo (Arsène Guillot 1844), Karmen (Carmen 1845, lietuvių kalba 2004, pirmoji ekranizacija 1907, režisierius A. Gilbertas, paskutinė 2003, režisierius A. Khvanas), Abatas Obenas (L’abbé Aubain 1846), Ponios Lukrecijos gatvelė (Il Viccolo di madama Lucrezia 1846, išleista 1873). Kaip kontrastą civilizuoto pasaulio moralei autorius iškėlė stiprią primityvią asmenybę, nežabotas aistras, prigimtinį įstatymą, vaizdavo egzotišką aplinką (Ispaniją, Korsiką, Afriką). Novelėje Lokys (1869, lietuvių kalba 1915 ⁵2004, filmas 1970, režisierius J. Majewskis) veiksmas vyksta Lietuvoje (Žemaitijoje), vyrauja neįprastas koloritas, pagoniški papročiai, siužetas siejamas su paslaptingais mistiniais įvykiais. Kūryboje derinami romantizmo ir realizmo elementai, fantastika susipina su tikrove, taikoma novelės novelėje kompozicija. Romantinė fantastika ryšku po mirties išleistose novelėse Džumanas (Djumanne), Mėlynasis kambarys (La Chambre bleue, išleista 1872). Kelionių įspūdžiai po Graikiją, Ispaniją, Turkiją ir Prancūziją išleisti knygoje Kelionių užrašai (Notes de voyage 1835–40). Novelių siužetais sukurta operų (G. Bizet Karmen, pastatyta 1874, Lietuvoje pastatyta 1924, B. V. Kutavičiaus Lokys, A. M. Sluckaitės-Jurašienės libretas, pastatyta 2000), J. Juozapaičio baletas Lokis (K. Oberly libretas, 1997). Lietuvių kalba dar išleista novelių rinktinės Kolomba (1947), Karmen ir kitos novelės (1996 ²1998), Karmen. Lokis (2004).

510