Vitalij Ginzburg

Ginzburg Vitalij (Vitalijus Gnzburgas) 1916 10 04Maskva 2009 11 08Maskva, rusų fizikas. Žydų kilmės. Rusijos mokslų akademijos (1966; iki 1991 SSRS mokslų akademija), Amerikos menų ir mokslų akademijos (1971), Jungtinių Amerikos Valstijų nacionalinės mokslų akademijos (1981), Londono karališkosios draugijos (1987) narys.

Išsilavinimas ir pedagoginė veikla

1938 baigė Maskvos universitetą. 1940–2009 dirbo P. Lebedevo fizikos institute (1971–88 Teorijos skyriaus vedėjas). 1945–68 dar ir Gorkio valstybinio universiteto, nuo 1968 Maskvos fizikos ir technikos instituto profesorius.

Mokslinė veikla

Mokslinių darbų svarbiausios sritys: kvantinė elektrodinamika, elementariųjų dalelių teorija, spinduliavimo teorija ir kondensuotosios terpės optika, fazinių virsmų teorija, plazmos fizika, astrofizika. Sukūrė Čerenkovo spinduliuotės kvantinę teoriją (1940), feroelektrinių reiškinių termodinaminę teoriją, superlaidumo teoriją (Ginzburgo ir Landau teorija, 1950). Nuo 1964 nagrinėjo aukštatemperatūrio superlaidumo klausimus. Svarbūs V. Ginzburgo astrofizikos darbai: pasiūlė kosminės erdvės tyrimo metodų, išplėtojo kosminių spindulių susidarymo, pulsarų radijo dažnių spinduliuotės teoriją, juodųjų skylių elektrodinamiką. V. Ginzburgas save laikė ateistu ir nuosekliai priešinosi Stačiatikių bažnyčios vaidmens didinimui valstybėje ir visuomenėje.

Apdovanojimai

Lenino premija (1966). Nobelio fizikos premija (2003, su A. Abrikosovu ir J. A. Leggetu).

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką