Autorius (-ė) Aleksandr Ismailov
pantiurkizmas
kultūrinis, mokslinis, filosofinis ir politinis judėjimas, siekiantis visų tiurkų kalbomis kalbančių tautų, t. p. tariamai tiurkams istoriškai priklausančių žemių suvienijimo į bendrą valstybę. Daugiau
kultūrinis, mokslinis, filosofinis ir politinis judėjimas, siekiantis visų tiurkų kalbomis kalbančių tautų, t. p. tariamai tiurkams istoriškai priklausančių žemių suvienijimo į bendrą valstybę. Daugiau
kumykų
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui (kartu su karačiajų-balkarų, karaimų, krymčiakų kalbomis). Dagestano (Rusijos Federacija) viena valstybinių kalbų. Daugiau
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui (kartu su karačiajų-balkarų, karaimų, krymčiakų kalbomis). Dagestano (Rusijos Federacija) viena valstybinių kalbų. Daugiau
Krymo totorių
kalba priklauso altajiečių šeimos tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui (kartu su karačiajų-balkarų, karaimų, kumykų, krymčiakų kalbomis). Daugiau
kalba priklauso altajiečių šeimos tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui (kartu su karačiajų-balkarų, karaimų, kumykų, krymčiakų kalbomis). Daugiau
kipčiakų
kalba kumanų kalba, polovcų kalba, viena tiurkų kalbų. Mirusi. Vartota 10 a. viduryje–16 amžiuje. Daugiau
kalba kumanų kalba, polovcų kalba, viena tiurkų kalbų. Mirusi. Vartota 10 a. viduryje–16 amžiuje. Daugiau
kirgizai
Azijos tauta. Gyvena daugiausia Kirgizijoje, dar Uzbekijoje, Tadžikijoje, Kinijoje, Rusijoje ir kitur. Senovinis gyvenamasis būstas – jurta, dalijama į vyrų ir moterų pusę. Populiarios žirgų lenktynės, raitelių varžytuvės. Kirgizų kepurė kalpakas įtrauktas į UNESCO pasaulio nemateriojo paveldo sąrašą. Daugiau
Azijos tauta. Gyvena daugiausia Kirgizijoje, dar Uzbekijoje, Tadžikijoje, Kinijoje, Rusijoje ir kitur. Senovinis gyvenamasis būstas – jurta, dalijama į vyrų ir moterų pusę. Populiarios žirgų lenktynės, raitelių varžytuvės. Kirgizų kepurė kalpakas įtrauktas į UNESCO pasaulio nemateriojo paveldo sąrašą. Daugiau
kirgizų
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui. Nuo 1989 Kirgizijos valstybinė kalba (kartu su rusų kalba). Daugiau
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui. Nuo 1989 Kirgizijos valstybinė kalba (kartu su rusų kalba). Daugiau
kazachų
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui. Nuo 1995 Kazachijos valstybinė kalba, iki 20 a. pradžios vartota kaip šnekamoji. Daugiau
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui. Nuo 1995 Kazachijos valstybinė kalba, iki 20 a. pradžios vartota kaip šnekamoji. Daugiau
karačiajų-balkarų
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui (kartu su kumykų, karaimų ir kitomis kalbomis). Ja kalba karačiajai ir balkarai. Daugiau
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui (kartu su kumykų, karaimų ir kitomis kalbomis). Ja kalba karačiajai ir balkarai. Daugiau
karakalpakų
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui. Karakalpakijos Respublikos valstybinė kalba (kartu su uzbekų). Daugiau
kalba priklauso tiurkų kalbų vakarų grupės kipčiakų pogrupiui. Karakalpakijos Respublikos valstybinė kalba (kartu su uzbekų). Daugiau