Autorius (-ė) Romanas Plečkaitis

abstrakcija
sąvokų sudarymo operacija, mintyse atsiejant kuriuo nors požiūriu reikšmingus objektų požymius nuo nereikšmingų. Logikoje vadinama abstrahavimu. Daugiau
absurdas
logikoje – viena teiginio reikšmių, lygiavertė beprasmybei. Daugiau
Kazimierz
Ajdukiewicz
Kazimežas Aidukevičius, 20 a. lenkų logikas, filosofas. Vienas žymiausių Lvovo ir Varšuvos mokyklos atstovų. Sukūrė kalbos semantinių kategorijų, reikšmės ir kitas koncepcijas. Daugiau
aksioma
šnekamojoje kalboje – akivaizdus, nereikalaujantis įrodymo teiginys. Daugiau
aksiominis
metodas
mokslo teorijos formavimo būdas, kai pradiniai teiginiai, vadinami aksiomomis, priimami be įrodymų, o iš aksiomų pagal iš anksto priimtas logikos taisykles išvedami kiti teiginiai (teoremos). Daugiau
Albertas
Saksas
14 a. vokiečių filosofas, fizikas. Logikoje sekė W. Ockhamu. Tyrė loginę seką, loginius paradoksus. Fizikos teorijoje rėmėsi savo mokytoju J. Buridanu. Daugiau
alogizmas
logikos vaidmens pažinime menkinimas, pirmenybės teikimas iracionalioms pažintinėms priemonėms – subjektyviems jausmams, instinktams, antgamtei apšvietai, intuicijai, valiai. Daugiau
alternatyva
disjunkcinis teiginių ryšys, reiškiamas žodžiu arba. Daugiau
Johannes
Althusius
Johanas Altuzijus, 16 a. vokiečių teisės ir politikos filosofas, reformacijos teoretikas. Daugiau
analitiniai ir
sintetiniai teiginiai
teiginiai, filosofijos istorijoje siejami su tikru ir atsitiktiniu žinojimu, požymio priskyrimu objektui, jo esmės pažinimu. I. Kantas jų skirtingumą grindė naujų žinių gavimo būdu. Daugiau