Autorius (-ė) Vaclovas Petraitis

kaupimas
augalų stiebų apatinių dalių užžėrimas žeme; vagoto dirvos paviršiaus formavimas. Daugiau
lėkščiavimas
paviršinio suvelėnėjusio arba dirbamo, bet sutankėjusio dirvos sluoksnio pjaustymas, trupinimas, purenimas ir maišymas žemę iš dalies apverčiant lėkštinėmis akėčiomis. Daugiau
Lietuvos
augalininkystė
Lietuvoje nuo neolito buvo auginami kviečiai, miežiai, soros, pradėtos sėti ropės. Geležies amžiuje (1–4 a.) jau buvo paplitę rugiai, avižos, žirniai, pupos, linai, kanapės. Bulvės atvežtos 17 a., grikiai žinomi nuo 18 a., 19–20 a. pradėti sėti ankštinių ir varpinių augalų mišiniai. Daugiau
plėšiniai
žemdirbystės reikalams pradedami naudoti žemės plotai, kurie visai ar ilgą laiką nebuvo dirbami. Daugiau
ražienojai
ražienos, žemutinių stiebų likučiai, likę nupjovus varpinius ir ankštinius javus, aliejinius augalus (rapsus, rapsukus, aliejinius ridikus), vienametes ir daugiametes pašarines žoles, kitus augalus. Daugiau
sėja
sėklos paskleidimas ir įterpimas į dirvą tam tikru gyliu, dažnai kartu beriant ir mineralines trąšas. Daugiau
sėklos
norma
optimali sėklų masė, arba 100 % ūkinės vertės sėklų skaičius, reikalingas 1 ha plotui apsėti. Daugiau
skutimas
seklus (iki 10 cm gylio) žemės dirbimas. Daugiau