Autorius (-ė) Marytė Vaičiulionienė

Lietuvos mokesčių
sistema
Lietuvoje mokesčiai iš pradžių nebuvo skiriami nuo duoklių, iki 16 a. buvo imami natūra. 21 a. mokesčiai mokami į valstybės, savivaldybių biudžetus ir tikslinius fondus. Daugiausia pajamų valstybė gauna iš pridėtinės vertės mokesčio, gyventojų pajamų mokesčio, akcizų, pelno mokesčio. Daugiau
mokesčiai
valstybės įstatymų nustatyti privalomieji fizinių ir juridinių asmenų mokėjimai į valstybės ir savivaldybių biudžetus ir nebiudžetinius fondus. Daugiau
pajamos
visų rūšių ekonominė nauda (piniginės pajamos, materialusis ir nematerialusis turtas, vertybiniai popieriai ir kita), kurią per tam tikrą laikotarpį gauna fiziniai ir juridiniai asmenys. Daugiau
pajamos
per ataskaitinį laikotarpį iš įmonės veiklos gauta ekonominė nauda, kuri didina įmonės nuosavą kapitalą. Daugiau
pajamų
apmokestinimas
pajamų mokesčio apskaičiavimas ir ėmimas nuo fizinių asmenų pajamų. Daugiau
pajamų
deklaravimas
duomenų apie mokesčių mokėtojo per pasibaigusį mokestinį laikotarpį (dažniausiai per kalendorinius metus) gautas pajamas pateikimas mokesčių inspekcijai užpildant standartinės formos pajamų deklaraciją. Daugiau
pajamų
indeksavimas
gyventojų gaunamų pajamų (darbo užmokesčio, pensijų, pašalpų, stipendijų, palūkanų ir kitų) didinimas atsižvelgiant į infliacijos lygį. Daugiau
pajamų
mokestis
pagrindinis asmeninis tiesioginis mokestis, kuriuo apmokestinamos fizinių asmenų pajamos. Daugiau
pajamų
perskirstymas
ekonomikoje susiklosčiusio pajamų paskirstymo mechanizmo pakeitimas, kurį vykdo šalies vyriausybė socialiniais tikslais. Daugiau
pajamų
politika
šalies gyventojų gaunamų pajamų valstybinio reguliavimo priemonių visuma. Daugiau