Menas
Rumunijos
muzika liaudies muziką paveikė Bizantijos, vengrų, slavų, romų, nuo 1415 (rumunams patekus į Osmanų imperijos priklausomybę) – ir turkų muzika. Profesionalioji muzika klostėsi Rumunijos stačiatikių bažnyčiose ir vienuolynuose, didikų rūmuose, bajorų dvaruose, miestelėnų ir inteligentų namuose. Daugiau
muzika liaudies muziką paveikė Bizantijos, vengrų, slavų, romų, nuo 1415 (rumunams patekus į Osmanų imperijos priklausomybę) – ir turkų muzika. Profesionalioji muzika klostėsi Rumunijos stačiatikių bažnyčiose ir vienuolynuose, didikų rūmuose, bajorų dvaruose, miestelėnų ir inteligentų namuose. Daugiau
Rumunijos
teatras Teatro elementų turėjo šeimos ir kalendorinių švenčių apeigos, žaidimai. 15–16 a. statyta liturginės dramos. 17–18 a. kunigaikščių ir didikų rūmuose vaidino skomorochai, pasirodymus rengė klajojančios vokiečių ir italų aktorių trupės. Savitai teatras plėtojosi Transilvanijoje, kuri iki 1918 buvo Austrijos‑Vengrijos dalis. 1816 Jasuose pastatyta J.‑P. C. de Floriano pastoralė Mirtilas ir Chloja, 1819 Bukarešte – Euripido Hekabė. Daugiau
teatras Teatro elementų turėjo šeimos ir kalendorinių švenčių apeigos, žaidimai. 15–16 a. statyta liturginės dramos. 17–18 a. kunigaikščių ir didikų rūmuose vaidino skomorochai, pasirodymus rengė klajojančios vokiečių ir italų aktorių trupės. Savitai teatras plėtojosi Transilvanijoje, kuri iki 1918 buvo Austrijos‑Vengrijos dalis. 1816 Jasuose pastatyta J.‑P. C. de Floriano pastoralė Mirtilas ir Chloja, 1819 Bukarešte – Euripido Hekabė. Daugiau
Rusijos
architektūra 17 pasaulio paveldo vertybių, tarp jų – Maskvos kremlius, Sankt Peterburgo istorinis centras. Daugiau
architektūra 17 pasaulio paveldo vertybių, tarp jų – Maskvos kremlius, Sankt Peterburgo istorinis centras. Daugiau
Rusijos
choreografija Šokio elementų buvo gausu senovės slavų apeigose, šventėse, čia susiklostė masinio apeiginio šokio ratu (rusiškai chorovod) forma. 10 a. pabaigoje–11 a. pradžioje paplito skomorochai. 1673 caro Aleksejaus Michailovičiaus rezidencijoje Preobraženskojėje (prie Maskvos) pastatytas pirmasis baleto spektaklis H. Schützo (?) Baletas apie Orfėją ir Euridikę (baletmeisteris N. Limas). 1738 Sankt Peterburge įkurta pirmoji baleto mokykla (dabar A. Vaganovos rusų baleto akademija). Daugiau
choreografija Šokio elementų buvo gausu senovės slavų apeigose, šventėse, čia susiklostė masinio apeiginio šokio ratu (rusiškai chorovod) forma. 10 a. pabaigoje–11 a. pradžioje paplito skomorochai. 1673 caro Aleksejaus Michailovičiaus rezidencijoje Preobraženskojėje (prie Maskvos) pastatytas pirmasis baleto spektaklis H. Schützo (?) Baletas apie Orfėją ir Euridikę (baletmeisteris N. Limas). 1738 Sankt Peterburge įkurta pirmoji baleto mokykla (dabar A. Vaganovos rusų baleto akademija). Daugiau
Rusijos
dailė seniausi rasti Rusijos dailės kūriniai yra iš vėlyvojo paleolito archeologinių vietovių. Rasta moterų pavidalo figūrėlių, gyvūnų skulptūrinių atvaizdų, uolų piešinių, papuošalų. Daugiau
dailė seniausi rasti Rusijos dailės kūriniai yra iš vėlyvojo paleolito archeologinių vietovių. Rasta moterų pavidalo figūrėlių, gyvūnų skulptūrinių atvaizdų, uolų piešinių, papuošalų. Daugiau
Rusijos
kinas 1896 Maskvoje brolių Lumière’ų bendrovės operatoriai Ch. Moissonas ir F. Doublier nufilmavo caro Nikolajaus II karūnavimo scenas. 1908 parodytas pirmasis Rusijos vaidybinis filmas Stenka Razinas (režisierius V. Romaškovas), 1911 – pirmasis ilgametražis vaidybinis filmas Sevastopolio gynyba (režisieriai A. Chanžonkovas, V. Gončiarovas), 1931 – pirmasis garsinis vaidybinis filmas Viena (1931, režisieriai G. Kozincevas, L. Traubergas). Daugiau
kinas 1896 Maskvoje brolių Lumière’ų bendrovės operatoriai Ch. Moissonas ir F. Doublier nufilmavo caro Nikolajaus II karūnavimo scenas. 1908 parodytas pirmasis Rusijos vaidybinis filmas Stenka Razinas (režisierius V. Romaškovas), 1911 – pirmasis ilgametražis vaidybinis filmas Sevastopolio gynyba (režisieriai A. Chanžonkovas, V. Gončiarovas), 1931 – pirmasis garsinis vaidybinis filmas Viena (1931, režisieriai G. Kozincevas, L. Traubergas). Daugiau