Rušiškės, miestelis Kaišiadorių rajono savivaldybės teritorijoje, 20 km į rytus nuo Kauno; seniūnijos ir parapijos centras. 1815 gyventojų (2011). Rumšiškės yra Kauno marių pakrantėje, Kauno marių regioniniame parke. Pro miestelį eina Vilniaus–Kauno automobilių magistralė. Medinė Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia (joje yra vertingi vargonai) ir varpinė (abi 18 a.), Šv. Onos koplyčia (1840). Paštas, pirminės sveikatos priežiūros centras, gimnazija, lopšelis‑darželis, kultūros centras, biblioteka (nuo 1945). A. Baranausko paminklas (1967, skulptorius V. Žuklys). Poeto Jono Aisčio muziejus (įkurtas 1996) ir paminklinis biustas (1994, skulptorius V. Žuklys, architektas S. Petrauskas); J. Aistis palaidotas miestelio kapinėse. Sovietų karių kapinės, Rumšiškių kapinynas ir piliakalnis.

Rumšiškių herbas

Gamtos paminklai: ąžuolas ir pušis. Į vakarus nuo miestelio yra Liaudies buities muziejus. Prie Rumšiškių, Pravienos dešiniajame krante, buvo 11–13 a. degintinis kapinynas ir apie 10 m aukščio piliakalnis, vadinamas Kaukapiliu (šios vietos po 1959 užlietos Kauno marių).

Istorija

Susikūrus Hanzos sąjungai per Rumšiškes ėjo prekybos kelias į rusų žemes. 1381 ir 1385 Rumšiškių pilį puolė Vokiečių ordino kariuomenė. 1387 Rumšiškės pavadintos kaimu.

15 a. pradžioje pastatyta bažnyčia. 15 a. pabaigoje–16 a. pradžioje minimas Rumšiškių valsčius, 1557 – miestelis, kuriam apie 1600 suteikta Magdeburgo teisė (renovacinė privilegija – 1791). Per 1655–60 Šiaurės karą Rumšiškės sudegintos. Nuo 1777 veikė parapinė mokykla. 18 a. 8 dešimtmetyje matematikas P. Norvaiša vadovavo Nemuno rėvų ties Rumšiškėmis valymui. 1832–33, 1838 ir 1944 Rumšiškės degė. 1861–1950 buvo valsčiaus centras. 19 a. viduryje veikė valsčiaus raštininkų mokykla (1851–53 joje mokėsi A. Baranauskas). 1866 įsteigta valdinė pradžios mokykla. Nuo 1890 kunigas P. Šilinskas laikė pamaldas lietuvių kalba, platino draudžiamąją lietuvišką spaudą. 1907 įsteigtas Saulės, 1910–14 veikė Blaivybės draugijos skyrius. 1939 buvo vaistinė, malūnas, keliolika amatų dirbtuvių, parduotuvių, kooperatyvas, pieninė, smulkaus kredito draugija.

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia ir varpinė (abi 18 a.) Rumšiškėse

1941 antroje pusėje nacių Vokietijos okupacinės valdžios įsakymu prie Rumšiškių ir Pravieniškių nužudyti Rumšiškių žydai. Nuo 1944 rudens apylinkėse veikė P. Petkevičiaus‑Kariūno Lietuvos partizanų būrys. Sovietų valdžia ištrėmė 14 miestelio gyventojų. Sovietų okupacijos laikotarpiu Rumšiškės buvo apylinkės centras ir Pravienos kolūkio centrinė gyvenvietė. 1958–59 tvenkiant Nemuną gyvenvietė iškelta į viršutinę Nemuno terasą (kartu su bažnyčia) apie 2 km į šiaurės rytus nuo buvusios vietos. 1966 pradėtas kurti Rumšiškių liaudies buities muziejus. 1998 patvirtintas Rumšiškių herbas. 1833 buvo 366, 1897 – 1180, 1923 – 1010, 1938 – 1192, 1959 – 446, 1970 – 922, 1979 – 1294, 1989 – 1449, 2001 – 1833 gyventojai.

Rumšiškės

972

Papildoma informacija
Turinys
Bendra informacija
Straipsnio informacija
Autorius (-iai)
Redaktorius (-iai)
Publikuota
Redaguota
Siūlykite savo nuotrauką