Menas
visuomeniniai pastatai – smuklės (užeigos namai, užvažiuojamieji namai), parapijos namai, pradžios mokyklos. Daugiau
sąjunga savarankiška, savanoriška kūrybinė organizacija, vienijanti architektus. Daugiau
architektūra liaudies architektūros formos būdingos kaimo sodyboms, medinei dvarų, sakralinei architektūrai. Pirmasis Lietuvoje plitęs stilius – gotika. Išskirtinis viduramžiais susiformavusio miesto pavyzdys – Vilniaus istorinis centras (pasaulio paveldo vertybė, nuo 1994). Daugiau
1918–1940 pirmaisiais Lietuvos nepriklausomybės metais reikšmingų statybų nevykdyta. Statybos paspartėjo nuo 1925; daugiausia statyta laikinojoje sostinėje Kaune. Architektūroje plito retrospektyvizmas, tautinis stilius, modernizmas. Daugiau
1945–1990 po II pasaulinio karo architektūroje plito pseudoistorizmas, 7–8 dešimtmetyje – racionalizmas. Didžiuosiuose miestuose suprojektuota raiškių visuomeninių, kurortuose – rekreacinės architektūros pastatų. Vilniuje ir Kaune pastatyta savitų gyvenamųjų rajonų. Daugiau
po 1990 atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėti statyti naujų tipų pastatai. Suprojektuota aukštybinių pastatų, originalių modernios architektūros privačių gyvenamųjų namų. 20 a. pabaigos architektūrai būdinga postmodernizmo bruožai, blizgūs stiklo, metalo, marmuro paviršiai. Daugiau