Mokslas
formacija marksistinėje sociologijoje – visuomenės ekonominės ir socialinės sanklodos istorinis tipas, atitinkantis tam tikrą jos ekonominės plėtros pakopą ir joje vyraujantį gamybos būdą. Daugiau
geografija geografijos mokslų sistemos dalis, nagrinėjanti visuomenės veiklos erdvinę raišką ir ją atspindinčių teritorinių morfostruktūrų, socialinių laukų ir erdvinių sistemų formavimąsi, raidą ir tobulinimo galimybes. Daugiau
sąmonė žmonių mąstymo ir jo padarinių visuma; daugiau ar mažiau susisteminta sąmonė, kurios formų įvairovę lemia objektyvaus pasaulio turtingumas ir įvairumas. Daugiau
išlaidos valstybės išlaidų ir pelno nesiekiančių nevyriausybinių organizacijų išlaidų šalies ekonomikoje visuma. Visuomeninės išlaidos pirmiausia skirtos visos visuomenės interesais naudojamoms viešosioms gėrybėms kurti ir viešosioms paslaugoms teikti. Daugiau
gynėjas kai kuriose valstybėse savarankiškas baudžiamojo proceso dalyvis, kuris atstovauja visuomeninei organizacijai ar darbo kolektyvui ir gina teisiamąjį teigiamai jį charakterizuodamas bei pabrėždamas jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Lietuvoje visuomeninio gynėjo institutas buvo iki 2003. Daugiau
kaltintojas pagrindinis visuomeninio kaltintojo uždavinys – pabrėžti teisiamojo veikos pavojingumą visuomenei. Lietuvoje visuomeninio kaltintojo institutas buvo iki 2003. Daugiau
istorija istorijos mokslo šaka, tirianti žmonijos raidą nuo pirminės bendruomenės iki šių dienų. Daugiau
teisė rinkimų teisė, suteikiama visiems piliečiams, atitinkantiems teisės aktų nustatytus kriterijus. Pirmą kartą paskelbta 1793 Prancūzijos konstitucijoje. Lietuvoje visuotinė rinkimų teisė buvo paskelbta 1918 Lietuvos Valstybės Laikinosios Konstitucijos Pamatiniuose Dėsniuose, 1919 Steigiamojo Seimo rinkimų įstatyme. Daugiau