Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
kalbos
dalys
bendriausios gramatinės kategorijos, pagal kurias žodžiai skiriami į tipus remiantis jų morfologinėmis, sintaksinėmis ir semantinėmis savybėmis. Daugiau
kalbos
etiketas
kalbų bendruomenių dialoguose vartojamos, dažniausiai sustabarėjusios, kalbos formulės: kreipimasis, pasveikinimas, atsisveikinimas, prašymas, atsiprašymas, padėka, užuojauta, komplimentas. Daugiau
kalbos
filosofija
filosofijos šaka, atsiradusi filosofijos, logikos ir lingvistikos sandūroje, nagrinėjanti kalbos vaidmenį žmonių mąstyme, bendravime, suvokiant ir pažįstant tikrovę. Daugiau
kalbos
kultūra
kultūringas viešasis kalbėjimas, laikantis visuotinai priimtų taisyklingos ir stilingos kalbos normų bei kalbos etiketo. Daugiau
kalbos
kultūra
nuo 20 a. 7 dešimtmečio iki 21 a. pradžios struktūralizmo pagrindu Lietuvoje gyvavusi savarankiška taikomosios kalbotyros šaka, perimta iš čekų ir rusų kalbotyros ir susiformavusi į atskirą mokyklą. Daugiau
kalbos
lygmenys
tarp savęs susijusios kalbos sistemos dalys, arba pakopos, kurių kiekviena turi savo vienetus ir struktūrą. Daugiau
kalbos
pragmatika
kalbotyros dalis, tirianti, kaip žmonių sąveika ir kontekstas lemia pasakymų (kalbėjimo aktų) interpretaciją. Daugiau
kalbos
raida
istorinis procesas, per kurį kinta kalbos fonetika, gramatika, leksika. Daugiau