Mokslas

2
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Į
Y
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ś
Š
T
Ū
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
antropocentrizmas
požiūris, pagal kurį žmogus yra Visatos centras, galutinis jos raidos tikslas. Filosofijoje suformulavo Sokratas. Antropocentrizmo laikėsi kai kurie patristai ir scholastai. Būdingas egzistencializmui, moderniajai katalikybei. Daugiau
antropodicėja
filosofinis ir teologinis požiūris, pagal kurį dėl dieviškojo Apreiškimo ir atpirkimo žmogus įgijo autonomiškumą Dievo atžvilgiu ir galimybę savarankiškai kurti gyvenimą, ugdyti savo asmenybę. Daugiau
antropogenezė
biologinis ir socialinis procesas; žmogaus kilmės aiškinimas, apimantis hominidų šeimos ir viso primatų būrio biologinę (vėliau ir kultūrinę) evoliuciją. Daugiau
antropogeografija
geografijos šaka, tirianti žmogaus santykius su gamtine aplinka. Daugiau
antropologija
mokslas apie žmogų, žmonių ir žmonijos tyrinėjimas erdvėje ir laike. Daugiau
antropologija
Lietuvoje
pradininku laikomas Vilniaus universiteto profesorius A. Sniadeckis, kuris savo veikaluose nagrinėjo žmogaus vietą gamtoje, žmonių rases, organizmo amžines ypatybes, žmogaus kūno sudėtį, sukūrė originalų vaiko amžiaus skirstymą į periodus. Daugiau
antropologinė
mokykla
kultūros istorijos ir folkloro tyrimo kryptis, pagrįsta teorija apie įvairių tautų ir kraštų žmonių prigimties bendrumą ir vienodus kultūros raidos etapus. Susiformavo 19 a. antroje pusėje Anglijoje. Daugiau
antropologinė
odontologija
mokslas, tiriantis dabartinio žmogaus, jo protėvių ir primatų dantų morfologines ypatybes, evoliucinius pokyčius. Daugiau