Rodyklė

1
2
4
7
A
Ą
B
C
Č
D
Đ
E
É
F
G
H
I
Y
Į
J
K
L
Ł
M
N
O
Ø
P
Q
R
S
Ş
Š
T
U
Ü
V
W
X
Z
Ž
Ε
Ζ
О
vertės
teorijos
ekonominės teorijos, kurios aiškina prekių ir paslaugų vertės šaltinius ir susidarymo dėsningumus. Daugiau
Vértesszőlős
Vėrtešsėlėšas, neolito stovyklavietė Vengrijoje, Komaromo‑Estergomo medėje, prie Vértesszőlős kaimo. Datuojama apie 60–36 tūkstantmečiu prieš Kristų. Manoma, kad čia rasta ugniavietė yra seniausia Europoje. Daugiau
vertybė
viena svarbiausių filosofijos sąvokų, apibūdinanti asmenybės įsisąmonintas ar neįsisąmonintas dorovines, estetines, politines, religines nuostatas ir įsitikinimus. Daugiau
vertybiniai
muitai
muitai, kurių tarifas nustatomas procentais nuo importuojamų ar eksportuojamų prekių vertės. Daugiau
vertybiniai
popieriai
įstatymų nustatytos formos dokumentai, kurie jų turėtojams suteikia tam tikras turtines, kartais ir neturtines, teises juos išleidusio asmens (emitento) atžvilgiu ir išreiškia šių teisių vertę. Daugiau
vertybinių popierių
birža
vieta, kurioje reguliariai vyksta organizuota prekyba vertybiniais popieriais (daugiausia akcijomis, obligacijomis, vyriausybės vertybiniais popieriais, išvestinėmis priemonėmis). Daugiau
vertybinių popierių
depozitoriumas
specializuota vertybinių popierių rinkos institucija. Klientų pavedimu registruoja, saugo ir valdo jiems priklausančius vertybinius popierius ir jų sertifikatus, atidaro ir tvarko nematerialiųjų vertybinių popierių elektronines sąskaitas, vykdo vertybinių popierių apyvartos apskaitą. Daugiau
vertybinių popierių
komisija
valstybinė institucija, kuri prižiūri ir reguliuoja vertybinių popierių rinką. Lietuvoje 1992–2011 veikė Vertybinių popierių komisija, nuo 2012 jos funkcijas atlieka Lietuvos bankas. Daugiau
Vertybinių popierių
komisija
Lietuvos vertybinių popierių rinkos reguliavimo ir priežiūros institucija, veikusi Vilniuje 1992–2011. Jos funkcijas perėmė Lietuvos bankas. Daugiau
vertybinių popierių
rinka
rinka, kurioje prekiaujama vertybiniais popieriais. Daugiau
vertybių
teorija
nagrinėja vertybės kategoriją, vertybių pobūdį, struktūrą ir hierarchiją, pažinimo būdus ir ontologinį statusą, vertybinių teiginių specifiką ir prigimtį, vertybių kaitą, vertinimo kriterijus. Daugiau
vertybių teorija
filosofijoje
aksiologija, filosofijos disciplina, nagrinėjanti vertybių charakteristiką, struktūrą ir hierarchiją, pažinimo būdus ir ontologinį statusą, vertybinius teiginius. Daugiau
vertybių teorija
sociologijoje
sociologijoje ir socialinėje psichologijoje pabrėžiama vertybių svarba aiškinant žmonių elgseną ir socialinę kaitą. Daugiau
vertikalioji
analizė
finansinės analizės rūšis, kai įmonės finansinių ataskaitų rodikliai lyginami su bendruoju baziniu tos pačios ataskaitos rodikliu. Daugiau